Havãjai (Hawaii), HI, Jungtinių Amerikos Valstijų valstija. Užima Havajų salyną Ramiajame vandenyne, Polinezijoje.

Honolulu

Plotas 16 636 km2. 1,44 mln. gyventojų (2021).

Centras – Honolulu (Oahu saloje; 345 500 gyventojų, 2021; aglomeracijoje 802 500 gyventojų, 2010). Kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Hilo (44,3), Waipahu (44,1) Kailua (40,7), Kaneohe (37,8).

Salynas yra Ramiojo vandenyno litosferos plokštėje, aktyvioje seisminėje zonoje, lanku ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 2500 km. 8 didžiausios salos – vulkaninės, susidariusios daugiausia iš bazaltų. 124 salos – mažesnės, daugiausia koralinės, dažniausiai negyvenamos (salyno šiaurės vakarinėje dalyje – koralų atolai). Vulkaninių salų paviršius – užgesusių ir veikiančių ugnikalnių kūgiai, gilių slėnių suskaidytos lavos ir tufų plynaukštės; pakrantėse daug kur statūs skardžiai.

Havajų aukščiausia viršūnė – užgesęs Mauna Kea ugnikalnis (4205 m, Havajų saloje); veikiantys ugnikalniai – Mauna Loa (4169 m), Kilauea (1247 metrai). Yra daugiau kaip 1200 lavos urvų, iš jų per 1000 – Havajų saloje. Seniausi urvai susidarę maždaug prieš 5000 m., jauniausi – atsirado 1995 išsiveržus Mauna Loa ugnikalniui. Kauai salos pakrantėse urvų yra plioceno vulkaninėse uolienose.

1

Klimatas jūrinis tropinis. Sausio vidutinė temperatūra 19–24 °C, liepos 26–27 °C. Per metus pietiniuose ir vakariniuose šlaituose iškrinta iki 1000 mm kritulių, šiauriniuose ir rytiniuose šlaituose – iki 3500–6100 mm (Kauai saloje daugiau kaip 10 000 milimetrų). Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais būna tropinių ciklonų. Waikiki paplūdimyje (Oahu sala) jūros vandens temperatūra vasario mėnesį 24 °C, rugsėjo – 26 °C. Dirvožemiai pakrančių žemumose derlingi geležaliuminžemiai ir blizgažemiai, yra verstžemių (daugiausia Oahu saloje); jaunose vulkaninėse uolienose susidarę vulkanžemiai ir kalkžemiai. Auga visžaliai miškai su kokosų sąžalynais. Daug endeminių paukščių rūšių, tarp jų – Havajų gėlinukės, Havajų berniklės, akiapolau. Dar veisiasi mangustai, žiurkės.

2020 surašymo duomenimis, 37,2 % Havajų gyventojų kilę iš Azijos (daugiausia filipiniečiai, japonai, kinai), baltaodžiai sudaro 22,9 %, polineziečiai – 10,8 % (dauguma jų – havajiečiai), ispanakalbiai – (9,5 %), afroamerikiečiai – (1,6 %); 25,3 % gyventojų save priskyrė dviem ar daugiau negu dviem rasėms (dauguma jų havajiečiai metisai). Daugiau kaip 4/5 gyventojų susitelkę Oahu saloje (daugiausia Honolulu aglomeracijoje).

Waimea kanjonas Kauai saloje

Havajai – tarptautinio turizmo ir poilsio regionas; svarbiausi centrai – Waikiki, Ala Moanos kurortai ir jų paplūdimiai (Oahu saloje, Honolulu aglomeracijoje). Vandens sportas. Lankoma Havajų ugnikalnių nacionalinis parkas (Havajų saloje; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987), Haleakalos nacionalinis parkas (Maui saloje), Waimea Canyono parkas (Kauai saloje). Maisto (cukraus, vaisių perdirbimo), cemento, siuvimo, poligrafijos pramonė. Naftos perdirbimo, metalurgijos įmonės. Intensyvioji žemdirbystė; auginama daugiausia ananasai ir cukranendrės, dar kavamedžiai, sorgai, kukurūzai, bananai, daržovės, gėlės (orchidėjos). Žvejyba (daugiausia gaudomi tunai). Svarbiausias uostas – Honolulu, kiti – Kahului, Hilo. Per Havajus eina jūrų ir oro keliai iš Šiaurės Amerikos į Aziją ir Australiją. Tarp salų susisiekiama lėktuvais ir keltais. Honolulu, Hilo, Kahului tarptautiniai oro uostai. Oahu saloje yra Pearl Harboro ir Kaneohe Bay karinės jūrų bazės. Mauna Kea ugnikalnio šlaite yra astronomijos observatorija, Mauna Loa šlaite – meteorologijos stotis, Kilauea – vulkanologijos observatorija. Okeanografijos, palydovinio ryšio, biomedicinos institutai.

Istorija

4–5 a. Havajuose apsigyveno polineziečiai iš Markizo salų, 8–9 a. – iš Tahiti. 16 a. salas pasiekė ispanai, 1778 – anglų keliautojas Dž. Kukas. 19 a. pradžioje jas suvienijo Kamehameha I. Jis 1810 įkūrė karalystę ir pradėjęs dinastiją, kuri valdė iki 1874.

1820 atvyko pirmieji misionieriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vėliau kolonistų. Ūkyje įsivyravo cukranendrių plantacijos. Stiprėjo Jungtinių Amerikos Valstijų, dėl Havajų besivaržančių su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, politinė, ekonominė ir karinė įtaka.

1893 karalienė Liliuokalani buvo nuversta per Jungtinių Valstijų inspiruotą karinį perversmą. 1894 Havajai paskelbti respublika, 1898 aneksuoti Jungtinių Amerikos Valstijų. 1900 įgijo teritorijos statusą.

Po I pasaulinio karo Havajuose buvo svarbiausia Jungtinių Valstijų Ramiojo vandenyno karo laivyno bazė; ją 1941 12 užpuolus japonams (Pearl Harboro užpuolimas) Jungtinės Amerikos Valstijos įsitraukė į II pasaulinį karą.

Nuo 1959 Havajai – Jungtinių Amerikos Valstijų 50‑oji valstija. 1995 polineziečių vadai ir seniūnai priėmė konstituciją ir deklaravo siekį taikiais būdais atkurti Havajų nepriklausomybę.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką