Kuñčius Herkus 1965 04 18Vilnius, lietuvių rašytojas. Aniceto Kunčiaus ir A. V. Mikšytės sūnus. 1990 baigė Vilniaus dailės akademiją (menotyrą). 1990–94 dirbo meno ir kultūros žurnale Krantai, 1995–99 – savaitraštyje Literatūra ir menas. 2011–15 Lietuvių PEN centro prezidentas.
Kūryba
H. Kunčius – postmodernistas, jo kūriniuose gausu pasaulinės kultūros citatų, pavardžių, aliuzijų. Romane Būtasis dažninis kartas (1998) pasakojama apie lietuvio viešnagę Paryžiuje, kuris laikomas tokia pat provincija kaip ir Vilnius. Romanų trilogijoje Pelenai asilo kanopoje (2001), romanuose Ornamentas (2002), Gaidžių milžinkapis (2004), Nepasigailėti Dušanskio (2006) gausu marginalijų ir nukrypimų. Vyrauja sekso, mirties temos, metafizinio ir socialinio blogio analizė, sąmoningai ignoruojamos tradicinio kanono vertybės: žemdirbių kultūra, užuojauta paprastam žmogui, katalikybės normos, dorovinis skaistumas. Veikėjai – tik funkcijos (Budelis, nacių Vokietijos vadovybė, Lietuvos sovietinė nomenklatūra), vietoj fabulos laisvai dėliojami fragmentai, padriki istorijos, kulinarijos, karybos, medicinos, agronomijos, zoologijos ar juvelyrikos intarpai.
Herkus Kunčius
Žurnale Metai paskelbė romanus Ir dugnas visada priglaus, Matka pitka, Sparnų vaško urna, Barbarai šventykloje, apysaką Ištikimiausias metafizinis draugas (1996, 1998–2002). Esė rinkinyje Pilnaties linksmybės (1999) šmaikščiai interpretuojamos 20 a. avangardizmo realijos, reiškiama abejonė sakraline aukštojo meno galia ir reikšmingumu. Dar išleido novelių rinkinį Išduoti, išsižadėti, apšmeižti (2007), romanus Pijoko chrestomatija (2009, inscenizacija 2009), Lietuvis Vilniuje (2011), Dervišas iš Kauno (2014; abu knygoje Dviveidis romanas: Lietuvis Vilniuje, Dervišas iš Kauno 2015, Lietuvos rašytojų sąjungos premija 2016), knygas Kartą operoje: vieno teatrinio istorija (2014), esė knygą Trys mylimos (2014), apsakymų rinkinį Pramanytos šalies pasakojimai (2015), istorijų romanus Lietuviškos apybraižos (2018), Geležinė Stalino pirštinė (2019), Šaltasis karas (2023), dramų rinkinį Nušviesta: Komunistinės dvasios dramos (parengė Loreta Mačianskaitė, 2020).
Lietuvos teatruose pastatyta jo pjesių ir operečių – Genijaus dirbtuvė (1998), Sučiuptas velnias (perdirbinys pagal Žemaitės komediją, 2001), Šokoladinis Mocartas (2001), Kipras, Fiodoras ir kiti (2003, kompozitorius G. A. Kuprevičius), antibolševikinė pjesė Matas (2005), roko opera Eglė žalčių karalienė (su A. Šlepiku, 2008, režisierius Andrius Kurienius), miuziklas Piemenėlis galvažudys (2015, kompozitorius Titas Petrikis).
Vaikams parašė pjesę Dviejų karalysčių kaimas (pastatyta 1999), pasakų rinkinį Virtuvės Tarakono nuotykiai (2008). Mini esė knyga Mano kova bambino (1999) išleista Vokietijoje. Kūrybos išversta į lenkų, rusų, švedų, vokiečių kalbas.
Apdovanojimai
B. Dauguviečio auskaras (1999). Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (2010). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2016), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2024).
471