Taikos memorialinis parkas Hirosimoje. Vaikų taikos paminklas (pastatytas 1958) Sadako Sasaki (1943–1955) ir visiems vaikams – atominio bombardavimo aukoms atminti

Hirosimà (Hiroshima), Hirošimà, miestas Japonijoje, Honsiu salos pietvakariuose, prie Japonijos Vidaus jūros; prefektūros centras. 1,19 mln. gyventojų (2015; aglomeracijoje 1,89 mln. gyventojų). Hirosima įsikūrusi Otos upės deltoje. Prekybos ir keleivių uostas. Per Hirosimą eina Šinkanseno geležinkelis. Oro uostas. Laivų statyba, mašinų, automobilių (Mazda) gamyba, elektronikos, chemijos, odos, maisto ir gėrimų (sakės) pramonė. Turizmas. 12 universitetų ir koledžų, tarp jų Hirosimos universitetas (įkurtas 1949). Dailės, šiuolaikinio meno (įkurtas 1989), tradicinių amatų, transporto, Mazda automobilių, meteorologijos muziejai. Tarptautinis animacinių filmų festivalis (vyksta nuo 1985 kas dveji metai). Botanikos (įkurtas 1976), zoologijos sodai.

Architektūra

Pramonės rūmų griuvėsiai Hirosimoje (1915, architektas J. Latzelis)

Pilis (1597, sugriauta 1945, atstatyta 1958). Taikos memorialinis parkas (1955, architektas K. Tange) su vadinamuoju Atominės bombos kupolu (1967 užkonservuoti buvusių Pramonės rūmų griuvėsiai – vieninteliai išlikę atominės bombos sprogimo epicentre; Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1996). Pasaulinės taikos memorialinė katedra (1953, architektas T. Murano).

2271

Istorija

Hirosima po atominės bombos sprogimo

Hirosimos pradžia – 16 a. žvejų kaimelis, ilgainiui virtęs didikų Asano pilies papiliu. Miesto teisės nuo 1889. 19 a. pabaigoje–20 a. 1 pusėje buvo pastatyta pramonės įmonių, t. p. ir karinių gamyklų. 1945 07 turėjo apie 250 000 gyventojų. 1945 08 06 8 h 15 min Jungtinių Amerikos Valstijų bombonešis ant Hirosimos numetė pirmąją pasaulyje atominę bombą. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė ir kariškiai, siekdami išbandyti naują ginklą, jo galia įbauginti Japonijos ir kitų šalių visuomenę bei vyriausybes, pasirinko Hirosimą, vidutinio dydžio miestą, jų požiūriu, tinkamiausią dėl geografinių sąlygų ir menkos priešlėktuvinės gynybos, nors žinojo, kad bus daug civilių aukų. Buvo sugriauta apie 70 % miesto, apie 75 000 žmonių žuvo, apie 90 000 sužalota, daugelis išlikusiųjų vėliau mirė nuo spindulinės ir kitų ligų. Po karo Hirosima atstatyta pagal taisyklingą planą. Žuvusiųjų atminimui miesto viduryje, atominės bombos sprogimo epicentre, pasodintas Taikos memorialinis parkas, įkurtas Taikos memorialinis muziejus. Hirosima tapo kovos dėl taikos ir dėl branduolinio nusiginklavimo pasauliniu simboliu, viena žymiausių įvairių tarptautinių taikos renginių vietų. 20 a. 2 pusėje Hirosima sparčiai plėtėsi, tapo Honsiu salos pietvakarinės dalies ūkio, kultūros, švietimo ir turizmo centru.

1412