Tsunošimos tiltas per Japonijos jūros dalį tarp Honsiu ir Tsunošimos salų

Japònijos jra (jap. Nihon‑kai, kor. Chosŏn tonghae, rus. Japonskoje more, angl. Sea of Japan), Ramiojo vandenyno pakraštinė jūra tarp Azijos žemyno ir Sachalino, Hokaido bei Honsiu salų. Plotas 1 062 000 km2, didžiausias gylis 3699 m, vidutinis 1536 m, vandens tūris 1 631 000 km3. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 2200 kilometrų. Nevelskojaus ir La Pérouse’o sąsiauriai jungia Japonijos jūrą su Ochotsko jūra, Cugaru sąsiauris – su Ramiuoju vandenynu, Šimonoseki sąsiauris – su Japonijos Vidaus jūra, Korėjos sąsiauris – su Rytų Kinijos jūra. Pietvakariniuose ir pietrytiniuose krantuose daug įlankų; didžiausios – Petro Didžiojo, Rytų Korėjos, Vakasos, Tojamos.

Jūros dugne Žemės pluta subokeaninė ir žemyninė; ją dengia terigeninės ir vulkanogeninės nuosėdos.

Japonijos jūra yra vidutinių platumų musoninio klimato srityje. Žiemos musonas atneša šaltą, vasaros musonas – šiltą ir drėgną orą. Iš Rytų Kinijos jūros palei Japonijos krantus į šiaurę teka šiltoji Cusimos srovė, jos vandens temperatūra vasarą 20–26 °C, žiemą 0–12 °C. Iš šiaurės į pietus palei žemyno krantus teka šaltoji srovė; vandens temperatūra vasarą 16–22 °C, žiemą nuo –1 iki 10 °C. Jūros šiaurinė ir šiaurės vakarinė dalis užšąla. Pietrytinėje dalyje vasarą dažni taifūnai. Druskingumas apie 34 ‰. Potvynių aukštis 0,2–0,5 m, kai kur iki 2 metrų.

Japonijos jūra priskiriama didžiausio bioproduktyvumo akvatorijoms. Verslinę reikšmę turi Tolimųjų Rytų sardinės, plekšnės, menkės, lašišinės žuvys, skumbrės, krabai, dumbliai laminarijos (jūros kopūstai).

Didžiausi uostai: Vladivostokas, Nachodka, Vostočnas, Sovetskaja Gavanė (Rusija), Niigata, Otaru, Maidzuru, Kitakiūšiū (Japonija), Čongdžinas, Hungnamas, Vonsanas (Šiaurės Korėja).

476