Nekrõšius Juozas 1935 12 21Rimgailai (Betygalos vlsč., Raseinių apskr.) 2020 03 15Vilnius , lietuvių poetas, politikos ir kultūros veikėjas. Nuo 1960 SSKP, nuo 1989–1990 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (ir jos centro komiteto, LKP CK), nuo 1990 Lietuvos demokratinės darbo partijos narys. 1964 baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). 1964–73 dirbo LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriuje. 1973–90 Valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos komiteto pirmininkas. 1975–90 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas,1986–89 kandidatas į LKP CK narius. 1988 su kitais įkūrė Lietuvos vaikų fondą. 1992–96 Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1994–96 Lietuvos kultūros ministras. Nuo 1997 leidyklos Alka vadovas.
Juozas Nekrošius
Satyrinių eilėraščių ir epigramų rinkiniuose Rupūs miltai (1967), Paskutinis taškas (1975), Pelynų atmintis (1981) pajuokiamas biurokratizmas; būdinga lakoniški kalambūrai. Parašė manifestinių, socialistinę sistemą aukštinančių, pilietinės ir dorinės žmogaus atsakomybės problemas plėtojančių (rinkiniai Kaštonai ir kaktusai 1970, Tas akmenų švelnumas 1974, Čiulbantis beržas 1979, Abejoju ir klausiu 1984), tradicinių gamtos tematikos (rinkinys Tarp tamsos ir šviesos 1996) eilėraščių, kūrinių vaikams (eilėraščių rinkiniai Baltas ėriukas 1971, Vyturio lizdas 1974, Žiedai, žiedai, bitutės darbai 1980, Keturi žodžiai 1982, LSSR valstybinė premija 1983, Malūno ūsai 1999, Gero elgesio abėcėlė 2004, Gyvūnų pasaulyje 2004, poemą Girininkas Napalys, gaisras, Rimas ir pilis 2003, knygas Sakmė apie oranžinę žvaigždę 2003, Pifo nuotykiai kitoniškai 2009 52013, eilėraščių rinkinius Lapė snapė ir kiti 2008 32013, Saulėgrąžos pasaka 2013, Dviračiu paskui saulę 2015 ir kita), juose gausu gamtos motyvų, vaikų gyvenimo realijų, humoro. Sukūrė libretą V. Klovos operai Ave vita, žodžius kantatai Audros galiūnai, oratorijai misterijai Atgimimo varpai, dainų tekstų. Išleido dokumentų, atsiminimų knygą Giminė su kirvio ženklu (2005), eilėraščių rinktinę Sužeistas: eilėraščiai, 1996–2017 (2017).
2271