Jurgis Matulaitis

Matuláitis Jurgis (tikr. Jurgis Boleslovas), Matulevičius 1871 04 13Lūginė (Marijampolės apskr.), 1927 01 27Kaunas (palaidotas Kauno katedros kriptoje, 1934 palaikai perkelti į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią Marijampolėje), katalikų arkivyskupas. Palaimintasis (1987; liturginis minėjimas – sausio 27, Lietuvoje – dar ir liepos 12). Teol. dr. (1902). Vienuolis marijonas (1909). Marijonų vienuolijos reorganizatorius, vienas pirmųjų katalikų socialinio mokymo skleidėjų ir įgyvendintojų Lietuvoje ir Lenkijoje.

Išsilavinimas

1891–93 studijavo Kielcų kunigų seminarijoje, šią panaikinus, 1894 perkeltas į Varšuvos kunigų seminariją. Ją baigęs 1895 tęsė studijas Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, 1899 įgijo teologijos magistro laipsnį (pirmasis nuo akademijos įkūrimo aukso medaliu) ir įšventintas kunigu.

Pastoracinė, akademinė ir visuomeninė veikla

1899 vikaras Daleszycėse (Kielcų vyskupija). 1899–1902 studijavo teologiją Fribūro universitete, prisidėjo prie sielovados Šveicarijoje. 1902 paskirtas vikaru Imielne (Kielcų vyskupija), bet pareigų nėjo. 1902–04 Kielcų kunigų seminarijos profesorius ir vicerektorius. 1904 paūmėjus kaulų džiovai gydėsi Varšuvos neturtingųjų ligoninėje, vėliau buvo slaugomas C. Platerytės‑Zyberk; 1905–07 dėstė ir ėjo kapeliono pareigas jos įkurtose mergaičių ugdymo įstaigose. Varšuvoje įsitraukė į krikščionių socialinę veiklą, steigė našlaičių prieglaudas, šelpė vargšus neskirdamas jų pagal tautybę ir religiją. Į politinius 1905 neramumus ir marksistinių idėjų plitimą reagavo skleisdamas ir praktiškai įgyvendindamas katalikų socialinį mokymą, grindžiamą popiežiaus Leono XIII enciklika Rerum novarum (1891). Organizavo politinės ekonomijos bei socialinius kursus, 1906 parengė kuriamos Krikščionių darbininkų sąjungos statutą ir redagavo jos laikraštį Towarzysz Pracy, vienas katalikų studentų organizacijos Odrodzenie steigėjų, skatino krikščionių demokratų partijų kūrimąsi Lenkijoje ir Lietuvoje. Šią veiklą tęsė Sankt Peterburge, kur 1907–11 buvo Dvasinės katalikų akademijos pirmasis sociologijos profesorius, 1909 – vicerektorius. 1909 su kitais Kaune surengė lietuviškus socialinius kursus.

Vienuolinė veikla

1909 slapta įstojo į marijonų ordiną, dėl caro valdžios varžymų pasiekusį išnykimo ribą. Ordiną atkūrė ir iš esmės reformavo; 1911–27 – generolas. 1911 Fribūre įsteigė slaptą marijonų noviciatą ir iki 1914 jam vadovavo. 1914–18 gyveno Varšuvoje, Bielanų priemiestyje įkūrė marijonų vienuolyną. 1918 Marijampolėje atkūrė marijonų vienuolyną (centrinius namus), ėmė formuoti lietuvišką Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją (vargdienių seserys), parengė įstatus.

1918 konsekruotas vyskupu (Kaune) ir paskirtas Vilniaus vyskupijos ordinaru. Dėl nuoseklios bažnytinės laikysenos tautinių ir politinių konfliktų atžvilgiu buvo priešiškai vertinamas lietuvių, o ypač lenkų nacionalistų. Tautinis ir kalbinis neutralumas organizuojant sielovadą objektyviai prisidėjo prie lietuvių ir baltarusių katalikų teisių išplėtimo ir bendruomenių stiprėjimo. 1923 ėmė kurti ir 1924 kanoniškai įsteigė Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregaciją, kurios misija – apaštalavimas tarp baltarusių katalikų ir stačiatikių.

Valstybinė ir kita veikla

1925 sudarytas Šventojo Sosto ir Lenkijos konkordatas numatė vyskupų kandidatūrų derinimą su pasaulietine valdžia, kuri siūlė J. Matulaitį skirti Čenstakavos ordinaru, bet jis nesutiko, kad galėtų likti Vilniuje. Atsistatydinęs buvo Pijaus XI pakeltas tituliniu Adulio arkivyskupu ir paskirtas apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. Daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių gerinimo. Su vyskupais A. Karosu ir J. Skvirecku parengė Lietuvos bažnytinės provincijos projektą, kuris 1926 įteisintas bule Lituanorum Gente.

Lankė lietuvių parapijas ir marijonus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žurnaluose Draugija, Vadovas ir Lenkijos įvairiuose leidiniuose paskelbė sociologijos straipsnių.

Rašytinis palikimas

Iš gausaus rašytinio palikimo religiniu ir istoriniu požiūriu svarbūs Užrašai (1910–25), kurių žinomiausia dalis – dvasinis dienoraštis Mintys, apšvietimai, įkvėpimai ir pasiketinimai (išversta į 5 kalbas).

R: Socialinė filosofija / sudarė A. Plėšnys Vilnius 2019; Laiškų dialogas: Jurgis Matulaitis, Pranciškus Petras Būčys / sudarė P. Subačius Vilnius 2016. J. Matulaitis Užrašai Vilnius 21998; J. Matulewicz Scripta academica Warszawa 2002. L: Arkivyskupas Jurgis Matulevičius Marijampolė 1933; S. Yla Jurgis Matulaitis Putnam 1977; A. Kučas Arkivyskupas Jurgis Matulaitis‑Matulevičius Chicago 1979; S. Matulis Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, M. I. C. marijonų gaivintojas 1909–1927 Nottingham 1996; Palaimintojo Jurgio Matulaičio dvasios sklaida (trys matulaitiniai simpoziumai) Kaunas 2003; V. Cusumano Innamorato della Chiesa Milano 1963; T. Górski Błagosławiony Jerzy Matulewicz Warszawa 2005.

2979