Didžiùlis Karolis, iki 1940 Grosman 1894 08 19Mandeikiai (Radviliškio vlsč.) 1958 05 24Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. Nuo 1919 dalyvavo nelegalioje Lietuvos komunistų partijos (LKP) veikloje. 1920–21 LKP Centro komiteto transporto (nelegalios literatūros gabenimo) skyriaus vedėjas. 1922–23, 1928–33 ir 1936–40 už antivalstybinę komunistinę veiklą kalintas. 1925 baigė Vakarų tautinių mažumų komunistinį universitetą Maskvoje. Nuo 1925 buvo LKP Centro komiteto Panevėžio ir Šiaulių rajonų atsakingasis organizatorius. Nuo 1927 LKP Centro komiteto politinio biuro, 1927–28 ir 1934–35 šio komiteto sekretoriato narys. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, buvo 1940 vadinamosios Lietuvos liaudies vyriausybės (Liaudies vyriausybė) įgaliotinis (ministro teisėmis) Vilniui ir Vilniaus kraštui, 1940–41 – LKP Centro komiteto žemės ūkio skyriaus vedėjas. 1940–47 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas.

Per II pasaulinį karą 1941–44 gyveno Rusijoje. 1945 buvo LSSR Liaudies komisarų tarybos ir LKP Centro komiteto įgaliotinis Trakų ir Kretingos apskrityse tremtinių turtui konfiskuoti. 1947–58 LSSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Dalyvavo sovietinėse represijose. Teisė Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvius; 1957 09 25 jo vadovaujamas Aukščiausiasis Teismas nuteisė mirti Lietuvos partizanų Ginkluotųjų pajėgų vadą A. Ramanauską (slapyvardis Vanagas). 1927–58 LKP Centro komiteto narys. 1940–58 LSSR, 1954–58 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

2769