Kataláuno lauk mšis (451 07 20), Atilos vadovaujamų hunų ir jų sąjungininkų kautynės su Romos kariuomene ir jos talkininkais. Vyko Galijoje, Katalauno laukuose, apie 20 km į vakarus nuo dabartinio Troyes. Naktį prieš mūšį susirėmė Romos pusėje kovojantys frankai ir hunams talkinantys gepidai (pasak gotų istoriko Jordano, abi pusės neteko 15 000 karių). Rytą Atilos kariai (hunai, bastarnai, tiuringai, ostgotai, frankai nuo Neckaro upės, alanai) puolė pirmieji, bet Romos ir jos talkininkų kariuomenės (romėnai, vestgotai, frankai salijai ir frankai ripuarijai, armorikai, burgundai, saksai, kitos keltų ir germanų gentys; vadas Romos patricijus Aecijus) buvo sumušti. Hunai puolimo neatnaujino, pasitraukė už Reino. Katalauno laukų mūšis, vienas didžiausių vėlyvosios antikos mūšių, iš esmės sustabdė hunų veržimąsi į Vakarų Europą (nors kitais metais Atilos kariuomenė dar nusiaubė Šiaurės Italiją).