Kauno rotušė (pradėta 1542, vėliau įgavo vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo formas)

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Kaune didysis altorius (1703)

Laisvės alėja Kaune (1847, nuo 2015 rekonstruojama)

Tyrimų laboratorija Kaune (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, inžinieriai A. Rozenbliumas, V. Ražaitis; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas)

Žilinsko dailės galerijos Kaune fragmentas su skulptūra Žmogus (1989, skulptorius P. Mazūras)

Kauno technologijos universiteto Mokslo studijų ir verslo centras Santakos slėnis (2013, architektė G. Janulytė‑Bernotienė)

Kauno autobusų stotis (rekonstrukcija, 2017, architektūrinė bendrovė Dviejų grupė)

Verslo centras Kauno dokas Kaune (2017, architektūrinė bendrovė Kančo studija)

Kaũno architektūrà

Miesto planas mišrus. Nemuno ir Neries santakoje susiklosčiusiame stačiakampio plano senamiestyje gausu vertingų pastatų ir jų kompleksų.

13–19 amžius

Gotikos laikotarpiu pastatyta Kauno pilis (13–16 a.), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto bažnyčia 15 a. pradžia), Šv. Mikalojaus (15 a. pabaiga) bažnyčia, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas (1472–16 a. pr.), Šv. Gertrūdos bažnyčia (15–16 a.; turi ir renesanso elementų), Kauno katedra (pradėta 15 a. pradžioje, vėliau perstatyta, išplėsta), rotušė (pradėta 1542, vėliau įgavo vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo formas), Perkūno namai (15 a. pabaiga–16 a. pradžia), gyvenamieji namai Rotušės aikštėje, Vilniaus, Kurpių gatvėse. Gotikos, renesanso, baroko ir manierizmo architektūros bruožų turi Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis (pradėtas 16 a. pabaigoje), vadinamasis Napoleono namas (16 a.). Išliko renesansinės Kauno gynybinių įtvirtinimų liekanos (17 a. 2 pusė). Vienas žymiausių baroko architektūros paminklų – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis (pradėtas 1667, architektai G. Frediani, C. Puttini, P. Puttini). Kiti baroko stiliaus statiniai: Evangelikų liuteronų bažnyčia (1683, 1862 pristatytas romantizmui būdingas varpinės bokštas, architektas J. Wolleris), Dievo Kūno bažnyčia (1690, 1866 rekonstravus į stačiatikių cerkvę įgavo bizantiškų formų), jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia (1720, bokštai 1725); barokiniai su klasicizmo elementais – Šv. Kryžiaus bažnyčios (1690) ir karmelitų vienuolyno (1777) ansamblis, S. Siručio rūmai (18 a., dar vadinamieji Maironio namai, nuo 1936 Maironio lietuvių literatūros muziejus). Klasicizmo architektūros formos būdingos Aukštosios Fredos dvaro rūmams (19 a. pradžia), pašto stoties pastatų kompleksui (19 a. pradžia, architektas J. Poussier, 1994–2016 veikė Ryšių istorijos muziejus). Žymesni istorizmo laikotarpio statiniai: miesto teatras (1892, architektas J. Golinevičius, išplėstas 20 a. 3–4 dešimtmetyje; dabar Kauno muzikinis teatras), neobizantiška Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1895, inžinierius K. Limarenko), plytų stiliaus Saulės gimnazijos pastatas (1913, inžinierius F. Malinovskis, vėliau E. A. Frykas), t. p. kariniai gynybiniai Kauno tvirtovės fortai (1889).

20 amžiaus pirmoji pusė

Kaunui 1919 tapus Lietuvos laikinąja sostine jame buvo itin daug statoma. 20 a. 3 dešimtmetyje vyravo neoklasicizmas (Kauno meno mokyklos statinių kompleksas, 1923, architektas V. Dubeneckis; Lietuvos banko pastatas, 1928, architektas M. Songaila; Seimo ir Teisingumo ministerijos rūmai, 1930, architektas E. A. Frykas, su art deco stiliaus elementais, dabar Kauno filharmonija), būdinga lietuviško tautinio stiliaus paieška (Ragučio gyvenamasis namas, 1925, architektas V. Dubeneckis). 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje statytuose pastatuose susipynė klasikos ir modernizmo (Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai, 1933, architektas V. Dubeneckis, dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinio M. K. Čiurliono dailės muziejaus rūmai, 1936, architektai V. Dubeneckis, K. Reisonas, inžinierius K. Krikščiukaitis), modernizmo ir tautinio stiliaus (Centrinio pašto rūmai, 1932, architektas F. Vizbaras; Karininkų ramovė, 1937, architektas S. Kudokas ir kiti) bruožai.

Žymesni 20 a. 4 dešimtmečio racionalizmo krypties pastatai: Kristaus Prisikėlimo bazilika (pradėta 1933, architektas K. Reisonas, nuo 1952 veikė Radijo gamykla, 1990 bažnyčia grąžinta tikintiesiems; 2005 rekonstruota), Pienocentro (architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, K. Reisonas, dabar Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas), Pažangos (architektas F. Vizbaras, su art deco puošybos elementais), Kūno kultūros (architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, vėliau išplėsti, dabar Lietuvos sporto universitetas; visi 1934), Žemės ūkio banko (1935, architektas K. Reisonas, inžinierius P. Morkūnas, dabar Kauno technologijos universiteto centriniai rūmai), Tyrimų laboratorija (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, inžinieriai A. Rozenbliumas, V. Ražaitis; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas), Prekybos, pramonės ir amatų (1938, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia (1938, architektas A. Šalkauskis), Taupomųjų kasų (1939, architektai A. Funkas, B. Elsbergas, A. Lukošaitis, dabar Kauno miesto savivaldybė) rūmai, Kauno klinikų statinių kompleksas (prancūzų architektas U. Cassanas), Sporto halė (inžinierius A. Rozenbliumas), kino teatras Pasaka (manoma, inžinierius A. Paškevičius; visi 1939), gyvenamųjų namų kompleksas V. Putvinskio gatvėje (susiformavo 1928–37).

20 amžiaus antroji pusė

Po II pasaulinio karo statyti pseudoklasicistinių formų pastatai (geležinkelio stotis, 1953, architektas P. Ašastinas), sudėtingi inžineriniai statiniai (Kauno hidroelektrinė, 1960, architektas P. Ryžikas, inžinierius D. Chrenovas ir kiti; didžiausia Lietuvoje). Nuo 20 a. 7 dešimtmečio toliau plėtotas modernizmas. Pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų (Kalniečių, architektai G. O. Miškinienė, A. Krasilnikova, A. P. Steponavičius, baigtas 1985), visuomeninių pastatų (Pramoninės statybos projektavimo institutas, 1966, architektai A. A. Sprindys, V. Stauskas, Politinio švietimo namai, 1976, architektas B. Zabulionis, nuo 1990 Vytauto Didžiojo universitetas, Laidotuvių rūmai, 1978, architektas A. Paulauskas), prekybos centrų (Girstupis 1975, architektai V. J. Dičius, A. Lėckas, inžinieriai Č. Stankevičius, S. Byla, Vitebskas, 1980, architektai V. Juršys, V. J. Paipalas, Kalniečių 1986, architektas E. Miliūnas), parduotuvių (Viešnagė 1982, architektas K. Kisielius, Merkurijus 1983, architektas A. A. Sprindys, Rėda 1984, architektas E. Miliūnas), galerijų (Kauno paveikslų galerija, 1978, architektai L. Gedgaudienė, J. Navakas, Žilinsko dailės galerija, 1989, architektai E. Miliūnas, K. Kisielius, S. Juškys), mokslo įstaigų (Kauno technologijos universiteto Lengvosios pramonės fakultetas, 1983, architektė D. Petkelienė).

21 amžius

20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Kaune pastatyta pastatų pagal architektų V. Adomavičiaus (Ąžuolyno sporto centro kompleksas, su architektais V. Vyšniauskiene, D. Čiuta, 2003), G. Jurevičiaus (automobilių salonai Peugeot, Toyota, Lexus, Honda, 2000–05), A. Kančo (Šv. Kazimiero bažnyčia, 1997, įmonės Kraft Foods Lietuva administracijos ir laboratorijos pastatų kompleksas, su architektais G. Kančaite, L. Kazakevičiūte, L. Savicku, 2001, prekybos ir pramogų centras Akropolis, su G. Jurevičiaus studija, 2007), A. Karaliaus (statybinių medžiagų salonas Iris, 2002, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas Aušros namai, 2005, su kitais), D. Paulauskienės (kotryniečių vienuolynas, su architektu E. Miliūnu, 2000), E. Miliūno (Žalgirio arena 2011, su architektais A. Bubliu ir kitais), G. Janulytės‑Bernotienės (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacinis centras, 2007, Kauno technologijos universiteto Mokslo studijų ir verslo centras Santakos slėnis 2013), G. Balčyčio (Kauno autobusų stoties rekonstrukcija, 2017), A. Kaušpėdo, V. Klimavičiaus, V. Kuliešiaus, D. Laurinaitienės, G. Natkevičiaus, architektūrinių bendrovių (verslo centras Magnum 2020, architektūrinė bendrovė Archas) projektus.

Skulptūros

Yra skulptorių V. Grybo (Vytautas Didysis, pastatytas 1932 Aukštojoje Panemunėje, 1990 atstatytas Laisvės alėjoje), B. Bučo (Sėjėjas 1939), B. Pundziaus (Vandens nešėja 1939), J. Zikaro (Laisvė 1928, 1989 atstatyta, Knygnešys 1939), R. Antinio jaunesniojo (Aukos laukas 2002, skirtas R. Kalantos aukos vietai įamžinti) sukurtų skulptūrinių paminklų.

2271

-Kaunas

Kaunas

Kauno istorija