Kauno marios

Kaũno mãrios, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės tvenkinys Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos. Plotas 63,5 km2. Ilgis 80 km, didžiausias plotis 3,3 kilometro. Atstumas nuo Nemuno žiočių 223,4 kilometro. Didžiausias gylis 24,6 m (kitais duomenimis 22 m), vidutinis gylis 7,3 metro. Žemutinėje Kauno marių dalyje (apie 25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo yra užliejęs visą Nemuno slėnį. Marios čia plačiausios ir giliausios. Vidurinėje atkarpoje (apie 22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik slėnio dalis; čia marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 metrų. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 metrai. Krantai labai vingiuoti (kranto linijos ilgis 200 km), ypač žemutinėje dalyje, vietomis aukšti, statūs, ardomi. 5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna, iš kairės – Šventupė, Žaisa. Vandens lygis vasarą svyruoja apie 1,5 metro. Prieš pavasario potvynį jis pažeminamas apie 4 metrus. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauną nuo potvynių, reguliuoja Nemuno nuotėkį, tiekia vandenį Kauno hidroelektrinei. Kauno hidroelektrinė pradėta statyti 1955 10, Nemuno vaga užtvenkta 1959 07, visi keturi Kauno hidroelektrinės agregatai pradėjo veikti 1960 04. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys.

Kauno marių krantas ties Kapitoniškėmis

Iš vietų, kurias užliejo Kauno marios, iškelta 45 gyvenvietės, tarp jų Rumšiškės. Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – krantuose yra poilsiaviečių (lankomiausias paplūdimys ties Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansambliu). Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių (didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys) ir didžiųjų kormoranų. Žuvingas (veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai). Kauno marių dešiniajame krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių). Per užtvanką eina Kauno–Marijampolės plentas. Tvenkinio didžiausia dalis priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui.

2271