Kazimira Danutė Prunskienė

K. D. Prunskienė (centre) Kovo 11 minėjimo renginyje (Vilnius, 2008)

Prùnskienė Kazimira Danutė 1943 02 26Vasiuliškės (Švenčionių vlsč.), Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, ekonomistė. Kovo 11 Akto signatarė. Habil. dr. (social. m.; ek. m. dr. 1986). 1965 baigė Vilniaus universitetą. 1980–89 SSKP, 1989–90 savarankiškos Lietuvos komunistų partijos, jos centro komiteto ir jo biuro narė. 1995–98 Lietuvos moterų partijos, 1998–2001 Naujosios demokratijos – Moterų partijos, 2001–05 Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, 2005–09 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, 2010–14 Lietuvos liaudies partijos pirmininkė. 1964–65 dirbo Vilniaus namų statybos kombinate. 1965–86 dėstė Vilniaus universitete. 1981–86 dirbo mokslinį darbą Vengrijos, 1982–83, 1986 ir 1988 – Vokietijos Federacinės Respublikos universitetuose. 1986–88 – Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, 1988–89 – Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektorė. 1988 viena Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, 1988–90 jo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė. 1989–90 LSSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja. 1989–90 SSRS liaudies deputatė. 1990–92 Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė, 1990–91 Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė; 1991 01 08 atsistatydino. 1990 po susitikimų su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu G. H. W. Bushu, Didžiosios Britanijos ministre pirmininke M. Thatcher, Prancūzijos prezidentu F. Mitterrand’u, Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu H. Kohliu SSRS prezidentas M. Gorbačiovas buvo paskatintas pagarbiau vertinti Lietuvą. Nuo 1991 Lietuvos–Europos instituto, nuo 1992 – Lietuvos moterų asociacijos prezidentė. 1992–97 – leidinio Lithuania Today redaktorė. 1993 įsteigė individualią įmonę K. Prunskienės konsultacinė firma, iki 1996 jos prezidentė. 1994–2013 Baltijos moterų krepšinio lygos prezidentė, vėliau garbės prezidentė. Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikė (1999). 1996–2000 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete; profesorė (1996). 1996–2008 Seimo narė, 1996–2000 Nepriklausomos, 2000–04 Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos seniūnė, 1996–2004 Tarpparlamentinių ryšių su Kazachija grupės, 2001–04 Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininkė. 2004–06 ir 2006–08 žemės ūkio ministrė. 2002–05 Jungtinių Tautų vaikų fondo Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė daugiau kaip 500 mokslinių straipsnių ir pranešimų. Parašė knygas: Gintarinės ledi išpažintis (1991), Iššūkis drakonui (1992), Gyvenimas Lietuvai (Leben für Litauen 1992), Išsivadavimo kaina (1993 22011), Laisvėjimo ir permainų metai (1995), Baltijos rinka (Markt Baltikum 1995). Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius, Lietuvos nepriklausomybės medalis (abu 2000).