Kazys Ladyga

Ladýga Kazys, Ladigà 1894 01 06Iškonys (Biržų vlsč.) 1941 12 19Sol-Ileck (Čkalovo, dabar Orenburgo sr.), Lietuvos kariuomenės veikėjas. Generolas leitenantas (1925). M. Ladigaitės-Vildžiūnienės tėvas. 1914 baigė Vilniaus karo mokyklą. Kaip Rusijos kariuomenės karininkas dalyvavo I pasauliniame kare. 1918 grįžęs į Lietuvą savanoriu stojo į jos kariuomenę; 1918–20 bataliono, Pirmojo pėstininkų pulko vadas, laikinai ėjo 1 brigados vado pareigas. Dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietinės Rusijos kariuomene (vadovavo Daugų operacijai, 1919 05–09 buvo Ukmergės grupės vadas), 1919 10–11 – su bermontininkais kovojusio Lietuvos kariuomenės fronto vadas. 1920 08–09 krašto apsaugos ministro pirmasis padėjėjas (pavaduotojas) – armijos vadas; po pralaimėjimo Lenkijos kariuomenei prie Seinų ir Augustavo jo pareigos pažemintos – 1920–21 buvo 4 divizijos vadas. 1923 baigė Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją. 1923–25 buvo 3 divizijos vadas, 1924–25 dar ir 3 karo apygardos, 1925–26 Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. 1926 vienas Gruodžio septynioliktosios perversmo organizatorių (perversmininkų aukščiausiojo trejeto narys). Po perversmo dėl artimų ryšių su Lietuvos krikščionių demokratų partija (formaliai dėl nesutarimų su krašto apsaugos ministru) jo pareigos pažemintos – 1926–27 buvo 2 ir 3 karo apygardos viršininkas, 1927 paleistas į atsargą. 1937–40 dirbo Karo muziejuje. Prasidėjus SSRS okupacijai 1940 08 suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, 1941 06 išvežtas į SSRS, kalintas Sol-Ilecko NKVD kalėjime. Sovietų teismo nuosprendžiu sušaudytas. Vyčio Kryžiaus 5 ir 4 laipsnio ordinai (abu 1919).