Konstantin Päts

Päts Konstantin (Konstantinas Pètsas) 1874 02 23Tahkuranos vlsč. (dabar Pärnumos apskr.) 1956 01 18Burašovo (Tverės sr.), Estijos valstybės veikėjas. Kilęs iš valstiečių šeimos. 1898 Tartu universitete baigė teisės studijas. Nuo 1901 Taline leido laikraštį Teataja, apie kurį susibūrė radikalūs tautiniai veikėjai. Už dalyvavimą 1905–07 revoliucijoje už akių nuteistas mirties bausme, emigravo į Šveicariją, vėliau – į Suomiją. 1909 sugrįžo į Rusijos imperiją, 1910–11 kalintas. 1911–17 redagavo laikraštį Tallinna Teataja. Nuo 1917 vienas judėjimo dėl Estijos autonomijos, vėliau – nepriklausomybės vadovų. Dalyvavo 1918 02 24 paskelbiant Estijos nepriklausomybę, buvo paskirtas vyriausybės, kurios iki 1918 11 nepripažino Estiją okupavusi Vokietija, vadovu. 1918 06–11 vokiečių kalintas koncentracijos stovykloje Lenkijoje. 1918 11–1919 05 laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas ir karo ministras. 1919–20 Steigiamojo susirinkimo, vėliau parlamento narys. 1919–34 Agrarų susivienijimo vadovas. 1921–22, 1923–24, 1931–32, 1932–33 ir 1933–38 vėl ministras pirmininkas (pagal konstituciją buvo ir valstybės galva). Kilus grėsmei valdžioje įsitvirtinti fašistuojančiam vapsų judėjimui 1934 03 12 kartu su generolu J. Laidoneriu įvykdė valstybės perversmą. Iki 1940 valdė autoritariškai. 1935 paleido politines partijas, įkūrė provyriausybinę Tėvynės sąjungą. 1937 buvo pakeista konstitucija – įvesta stipri prezidento valdžia. 1938 K. Pätsas išrinktas prezidentu. Po 1940 06 SSRS ultimatumo nepritarė siūlymams priešintis ginklu. Estiją okupavus sovietinei kariuomenei SSRS reikalavimu sudarė kairiąją vyriausybę. 1940 07 pašalintas iš pareigų ir išvežtas į SSRS gilumą, kur kalintas be teismo (nuosprendžio – 25 metus kalėti – sulaukė tik 1952). Mirė psichiatrinėje ligoninėje. 1990 palaikai perlaidoti Talino Metsakalmistu kapinėse (juos identifikuojant dalyvavo ir V. Urbanavičius).