Vysla Krokuvoje; kairiajame krante – Vavelis (10–17 a.)

Krókuva (Kraków), miestas Lenkijos pietuose; Mažosios Lenkijos vaivadijos, Krokuvos metropolijos ir arkivyskupijos centras. 767 300 gyventojų (2017); trečias pagal gyventojų skaičių (po Varšuvos ir Lodzės) Lenkijos miestas. Su gretimais miestais (Velička, Skawina, Krzeszowicėmis, Niepołomicėmis) sudaro aglomeraciją. Kokuva įsikūrusi abipus Vyslos aukštupio (abu krantus jungia 10 tiltų, iš jų 2 geležinkelio tiltai); per Krokuvą teka Vyslos intakai: Rudawa, Prądnikas, Dłubnia (kairieji), Wilga (dešinysis). Nedidelis upių uostas. Krokuvoje susikerta Katowicų–Peremislio, Varšuvos–Zakopanės geležinkeliai, tarptautinės reikšmės plentai, einantys iš Gdansko į Pietų Europos miestus ir iš Vokietijos į Ukrainos miestus. Jono Pauliaus II tarptautinis oro uostas (Balicuose).

Juodoji ir spalvotoji (lydomas cinkas) metalurgija (Nowa Hutos pramoniniame rajone), metalo liejimas, metalo gaminių (armatūros, taros, plieninių konstrukcijų), kelių tiesimo mašinų, liejyklų, kasyklų įrenginių, transporto priemonių (vienintelė Lenkijoje lokomotyvų gamykla) gamyba, energetikos (kelios elektrinės), elektrotechnikos (kabelių, telekomunikacijos įrenginių), chemijos (farmacijos, kosmetikos, guminių sporto ir medicinos gaminių, sodos, muilo, dažų), naftos chemijos, statybinių medžiagų (statybinės keramikos, cemento), medienos apdirbimo, stiklo, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, maisto (tabako, konditerijos, cukraus, mėsos) pramonė. Laisvoji ekonominė zona (vadinamasis Krokuvos technologijų parkas). Krokuva – finansų ir prekybos centras. Statybos, taros, pakavimo mašinų, maisto ir maisto pramonės įrenginių, elektrotechnikos, elektronikos, elektroenergetikos, paminklų ir meno kūrinių konservavimo, antikvarinių dirbinių, šiuolaikinio meno, knygų, sodininkystės ir kitos mugės.

Jogailos universitetas, aukštoji politechnikos mokykla, Krokuvos dailės akademija, ekonomikos, kasybos ir metalurgijos, medicinos, muzikos, pedagogikos, žemės ūkio, fizinio lavinimo akademijos, Popiežiškoji teologijos akademija, aukštosios teatro, ekonomikos ir informatikos, administravimo ir bankininkystės, kitos aukštosios mokyklos. Lenkijos mokslų ir menų akademija (Lenkų mokslų akademija, atkurta 1989). Daug mokslinio tyrimo institutų; astronomijos observatorija. Jogailos universiteto biblioteka, Lenkijos mokslų akademijos ir Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos, Čartoriskių, viešoji vaivadijos, kitos bibliotekos (iš viso apie 70). Daugiau kaip 30 muziejų, tarp jų – Krokuvos nacionalinis muziejus (jo dalis – kunigaikščių Čartoriskių muziejus), Vavelio karalių pilis (Vavelis), Krokuvos miesto istorijos, Katedros, arkivyskupijos, etnografijos, archeologijos, Jogailos universiteto ir kiti; daugiau kaip 70 galerijų. Žymiausi teatrai: Senasis, J. Słowackio, Bagatela, Krokuvos teatras – STU scena, Groteska (lėlių, kaukių ir aktoriaus), liaudies, operos ir operetės. Filharmonija; simfoninis orkestras. Tarptautinis šiuolaikinės kamerinės muzikos K. Pendereckio konkursas; tarptautiniai gatvės teatrų, kino festivaliai, tarptautinė grafikos trienalė. Botanikos, zoologijos sodai. Daug parkų, 5 gamtos rezervatai. Miesto teritorijai priklauso trijų kraštovaizdžio parkų dalys. Turizmas (13 mln. turistų, 2017); Krokuvos senamiestis ir Krokuvos aglomeracijoje esanti Veličkos druskos kasykla – Pasaulio paveldo paminklai (nuo 1978).

Krokuvos architektūra

Krokuvos istorija

Krokuvos lietuviai