Lahor (urdu Lāhaur, angl. Lahore; Lahòras), miestas Pakistano šiaurės rytuose, į pietryčius nuo Islamabado, Ravi upės kairiajame krante; Pandžabo provincijos centras. 7,1 mln. gyventojų (2010); gyvena pandžabai, t. p. beludžiai, puštūnai ir išeiviai musulmonai iš Indijos. Antras pagal dydį ir ekonominę reikšmę (po Karači) Pakistano miestas. Geležinkeliai ir plentai į Delį (Indija), Faisalabadą, Pešavarą. Allamos Ikbalio tarptautinis oro uostas. Naftos perdirbimas (930 km ilgio naftotiekis iš Karači), metalurgija, staklių, žemės ūkio mašinų gamyba, tekstilės (medvilnės, šilko), siuvimo, odos, chemijos (trąšų, gumos, dažų), statybinių medžiagų (cemento), maisto pramonė. Šiluminė elektrinė (dujotiekis iš Sui telkinio). Šilkinių audinių, kilimų, auksinių ir sidabrinių dirbinių dailieji amatai. Prekybos ir finansų centras (bankai, draudimo ir prekybos bendrovės, biržos). Pandžabo (įkurtas 1882; seniausias universitetas Pakistane), inžinerijos ir technologijos (1961) universitetai. Branduolinės energijos mokslinio tyrimo institutas. Lahoro (įkurtas 1864) ir kiti muziejai, bibliotekos. Planetariumas.
2271
Architektūra
Lahoro fortas (apie 10 a.)
Lahoro fortas (apie 10 a., 13–15 a. daug kartų griautas, atstatytas ir plėstas, 1542–1605 perstatytas) apjuostas Akbaro valdymo laikotarpiu pastatytomis sienomis iš degtų raudonojo smiltainio plytų. Viduje yra paviljonas Naulakha (1631), mečetė Moti Masdžid (1645), vartai Alamgiri (1673), kiti statiniai. Imperatoriaus architekto Džahan šacho suprojektuoti pastatai (Divan-e-Khas, Lal Burdž, Khvabgah-e-Džahangiri), rūmai Šah Burdž ir Šiš Mahal (1632) – labai prabangūs, naudotas marmuras, gausiai puošta mozaikomis. Šalia Lahoro – 16 ha ploto sodai Šalamar (1642, architektas Džahan šachas); sodai ir fortas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1981). Sodus sudaro 3 lygių kaskadinių terasų (Malonumų / Farah Bakš, Gerumo / Faiz Bakš, Gyvenimo / Hajat Bakš) kompleksas, apjuostas degtų raudonojo smiltainio plytų siena. Viduje pastatyta paviljonų, įrengta 410 fontanų, penkios vandens kaskados. Mečetės: Dai Anga (1635), Vazir Khan (1639), Badšahi Masdžid (1673), Suneri (1753), vartai Čauburdži (1646), minaretas Minar-e-Pakistan (1960, architektas M. Khanas).
2271
Istorija
Miestas susikūrė pirmaisiais amžiais po Kristaus. 1099–1114 ir 1153–86 Gaznevidų valstybės sostinė. Delio sultonato (1206–1526) ir Didžiųjų Mogolų (1526–18 a.) laikais Pandžabo vietininkijos centras, 1584–98 Didžiųjų Mogolų valstybės sostinė. Didžiųjų Mogolų imperatorių Akbaro, Džahangyro (palaidotas Lahore), Džahan šacho ir Aurangzebo valdymo laikotarpiu (1556–1707) Lahoras buvo plečiamas, čia pastatyta tvirtovių (Lahoro fortas), rūmų, mečečių, kitų pastatų, įveista sodų; dalis jų išliko. 1799–1849 Sikhų valstybės sostinė. 1849–1947 priklausė Britų Indijai; Lahoro srities administracinis centras. 1929 12–1930 01 čia įvykęs Indijos nacionalinio kongreso suvažiavimas pirmąkart oficialiai iškėlė Indijos visiškos nepriklausomybės reikalavimą. 1940 Lahore Musulmonų lyga paskelbė rezoliuciją, reikalaujančią Indijoje įkurti nepriklausomą musulmonų valstybę. Nuo 1947 Lahoras – Pakistano miestas; 1947–55 ir nuo 1970 Pandžabo provincijos, 1955–70 Lahoro srities ir Vakarų Pakistano provincijos administracinis centras. Mieste dėl religinės nesantaikos dažnai kildavo musulmonų, hinduistų ir sikhų riaušės (nuo jų labai nukentėjo 1947).
2271