Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto veikėjai (iš kairės): kunigas P. Kraujalis, K. Stašys ir D. Alseika

Ministro pirmininko K. Griniaus 1920 07 12 raštas Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininkui M. Biržiškai apie jo paskyrimą Lietuvos Vyriausybės įgaliotiniu Vilniaus sritims (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)

Laikinàsis Vlniaus lietùvių komitètas, Tautnis Vlniaus lietùvių komitètas, Vilniaus ir Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms atstovavęs politinis centras, 1919–40 veikęs Vilniuje. Įkurtas 1919 04 22. Steigėjai: D. Alseika, J. Basanavičius, M. Biržiška, B. Biržiškienė, S. Čiurlionienė, A. Janulaitis, I. Jonynas, Vytautas Matulaitis, P. Mašiotas, Ona Mašiotienė, J. Šepetys, J. Tumas, J. Vabalas‑Gudaitis. Veikdamas kaip neoficiali Lietuvos atsovybė, komitetas informuodavo Lietuvos vyriausybę apie Vilniaus krašto ir Lenkijos įvykius, Lietuvos ir Lenkijos piliečiams teikė teisinę pagalbą. Lietuvių teises gynė Lenkijos valdžios įstaigose, teismuose, tarptautinėse tautinių mažumų konferencijose, jų dalyvius informuodavo apie lietuvių bendruomenės padėtį, jos vardu Tautų Sąjungai, apaštaliniam nuncijui Varšuvoje, Lenkijos vyriausybei rašė pareiškimus, protestus, memorialus. Lietuvos vyriausybės skiriamomis lėšomis komitetas finansavo Vilniaus krašto lietuvių švietimą, periodinę spaudą, kitų organizacijų veiklą, kultūrą (rengė tautines šventes, parodas, leido knygas ir kita). Lenkijos administracijai komiteto pavadinime įžvelgus Lietuvos pretenzijas į Vilniaus kraštą, 1935 pabaigoje komitetas pavadintas Tautiniu Vilniaus lietuvių komitetu. Jo veikla buvo varžoma, 1937 02 16 uždarytas, veikė slaptai. Legaliai ėmė veikti 1939 10 Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 09 uždarytas. Pirmininkai: M. Biržiška (1919–22), D. Alseika (1923–28), K. Stašys (1928–40).

-Vilniaus lietuvių komitetas