Ošanin Lev (Levas Ošãninas) 1912 05 30Rybinsk 1996 12 31Maskva, rusų poetas. Nuo 1922 gyveno Maskvoje. 1936–39 studijavo M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje (nebaigė), nuo 1954 jame dėstė; profesorius (1973). Iki 20 amžiaus devintojo dešimtmečio parašytuose eilėraščiuose (rinkiniai Visada kelyje / Vsegda v puti 1948, Įvairių tautybių vaikai / Deti raznych narodov 1950, Eilėraščiai apie meilę / Stichi o ljubvi 1957, Eilėraščiai. Baladės. Dainos / Stichi. Ballady. Pesni 1959, Aš ir tu / Ja i ty 1962, Ėjau aš per pūgą / Šjol ja skvoz' v'jugu 1970, Saliečiai / Ostrovitjane 1972, Iš toli – ilgai / Iz daleka – dolgo 1977, Lėktuvai ir lakštingalos / Samoljoty i solov'i 1982) daugiausia vyrauja ideologizuota darbo, kovos už taiką tematika ir meilės lyrika. Kai kurie eilėraščiai tapo gyvenamojo laikotarpio populiariomis dainomis (kompozitoriai M. Fradkinas, A. Novikovas, A. Pachmutova). Vėlyvosios lyrikos rinkiniuose (Kol aš galiu kvėpuoti / Poka ja dyšat' umeju 1985, Todėl, kad man aštuoniolika / Potomu čto mne vosemnadcat' 1987, Tik lyrika / Tol'ko lirika 1988) išspausdinti L. Ošanino meilės eilėraščiai. Į lietuvių kalbą išversta L. Ošanino dainų tekstų, su J. Uspenskaja parašyta pjesė Rasiu tave (Ja tebja naidu 1957).