Lietuvos karinių oro pajėgų kovos lėktuvas L‑39ZA Albatros (viršuje) su NATO oro policijos misiją atliekančiais Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų naikintuvais F‑16 (2005)

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės tankų kolona (2018)

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai per pratybas

Lietuvà ir NATO

Strateginis Lietuvos Respublikos partneris, garantuojantis tarptautinį saugumą, yra NATO. Dėl savo geopolitinės padėties Lietuva buvo ir yra suinteresuota naryste šioje tarptautinėje organizacijoje ir nuosekliai jos siekė, 1991 prisidėjo prie Bendradarbiavimo tarybos (oficialiai Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba, įkurta kaip pagrindinis forumas dėl konsultacijų tarp NATO ir šiai organizacijai nepriklausančių valstybių, 1997 pervadinta į Euroatlantinės partnerystės tarybą), 1994 – prie programos Partnerystė taikos labui, 1997 įsteigė Lietuvos misiją prie NATO. Su NATO finansine ir technine parama 1994–2000 buvo įgyvendinti keli Baltijos šalių saugumo stiprinimo ir jų ginkluotųjų pajėgų parengimo narystei NATO projektai. 1996 Lietuvos siekis tapti NATO nare buvo iškeltas kaip prioritetinis Lietuvos užsienio politikos tikslas ir nacionalinio saugumo garantavimo priemonė. Politinę veiklą įprasmino sutartys: susitarimas dėl valstybių, dalyvaujančių programoje Partnerystė taikos labui, susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (1996 01 31), šios sutarties Papildymas (1997 12 19), NATO sutartis (2004 03 29). 2002 Lietuva ir dar 6 valstybės kaip kandidatės buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO. 2004 03 10 Lietuva pasirašė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą.

2004 06 Lietuva, kaip visateisė NATO narė, dalyvavo organizacijos vadovų susitikime. Lietuvai dalyvaujant NATO misijose pasirašyta sutartis dėl priimančios valstybės paramos NATO vykdomoms operacijoms (2005 04 05). Konkrečius bendradarbiavimo aspektus aptaria 8 sutartys, pasirašytos 2004. Svarbiausias teises ir pareigas apibrėžia Saugumo sutartis bei Elgesio kodeksas, pasirašyti 1994 06 13 ir 1994 07 07. Lietuva, vykdydama įsipareigojimus NATO, dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo misijose Afganistane, Irake ir Kosove: ne tik gauna NATO tarptautinio saugumo garantijas, bet ir prisideda prie organizacijos veiklos ir tarptautinės taikos palaikymo (Lietuvos tarptautinis saugumas). Nuo 2004 vykdoma oro policijos operacija – Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvę saugo 4 vienos iš kitų NATO valstybių naikintuvai, skiriami pagal rotacijos principą. Jų bazė – Zokniai (Šiaulių miestas). 2015 09 atidaryta NATO vadavietė Lietuvoje. 2016 07 NATO vadovų susitikime Varšuvoje priimtas sprendimas 2017 Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Lietuvoje nuo 2017 02 dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. 2017–18 batalione tarnavo Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai (iš viso apie 1200). Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi daugiau kaip 8 tūkst. karių iš devynių NATO vakstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos. Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvyksiančiomis sąjungininkų pajėgomis.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos rj. savivaldybė) ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas sudėtį. Sąjungininkų kariai kartu su brigados kariais dalyvauja karinio rengimo programoje. Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas, štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, 4 kovinės kuopos ir kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį (pvz., grėsmės, pratybų atvejai) galėtų būti pastiprinama. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai Rukloje dislokavo dešimtis tankų ir šarvuotos technikos, kelis šimtus ratinės technikos vienetų: tankų Leopard 2, šarvuočių CV90, M113, BOXER, FENEK ir kitos karinės technikos. Batalionui vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė rotuojasi kas pusę metų. Lietuva NATO priešakinių pajėgų batalionui suteikia priimančiosios šalies paramą. Lietuvos kariuomenei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokavimas yra sudėtingas, kadangi pirmą kartą Lietuvoje priimtas tokio dydžio kovinis vienetas.

L: Tarptautinės organizacijos Vilnius 1993; Lietuva ir tarptautinės organizacijos Kaunas 1998; Lietuvos kelias į Europos Sąjungą ir NATO Kaunas 2004; V. Landsbergis Lietuvos kelias į NATO Vilnius 2005; Lietuva ir NATO: 10 metų kartu Vilnius 2014.