Lietuvà ir NATO
Strateginis Lietuvos Respublikos partneris, garantuojantis tarptautinį saugumą, yra NATO. Dėl savo geopolitinės padėties Lietuva buvo ir yra suinteresuota naryste šioje tarptautinėje organizacijoje ir nuosekliai jos siekė, 1991 prisidėjo prie Bendradarbiavimo tarybos (oficialiai Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba, įkurta kaip pagrindinis forumas dėl konsultacijų tarp NATO ir šiai organizacijai nepriklausančių valstybių, 1997 pervadinta į Euroatlantinės partnerystės tarybą), 1994 – prie programos Partnerystė taikos labui, 1997 įsteigė Lietuvos misiją prie NATO. Su NATO finansine ir technine parama 1994–2000 buvo įgyvendinti keli Baltijos šalių saugumo stiprinimo ir jų ginkluotųjų pajėgų parengimo narystei NATO projektai. 1996 Lietuvos siekis tapti NATO nare buvo iškeltas kaip prioritetinis Lietuvos užsienio politikos tikslas ir nacionalinio saugumo garantavimo priemonė. Politinę veiklą įprasmino sutartys: susitarimas dėl valstybių, dalyvaujančių programoje Partnerystė taikos labui, susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (1996 01 31), šios sutarties Papildymas (1997 12 19), NATO sutartis (2004 03 29).
NATO kariai Lietuvoje (2022)
2002 Lietuva ir dar 6 valstybės kaip kandidatės buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO. 2004 03 10 Lietuva pasirašė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą. 2004 06 Lietuva, kaip visateisė NATO narė, dalyvavo organizacijos vadovų susitikime. Lietuvai dalyvaujant NATO misijose pasirašyta sutartis dėl priimančios valstybės paramos NATO vykdomoms operacijoms (2005 04 05). Konkrečius bendradarbiavimo aspektus aptaria 8 sutartys, pasirašytos 2004. Svarbiausias teises ir pareigas apibrėžia Saugumo sutartis bei Elgesio kodeksas, pasirašyti 1994 06 13 ir 07 07. Lietuva, vykdydama įsipareigojimus NATO, dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo misijose Afganistane, Irake ir Kosove: ne tik gauna NATO tarptautinio saugumo garantijas, bet ir prisideda prie organizacijos veiklos ir tarptautinės taikos palaikymo (Lietuvos tarptautinis saugumas).
Nuo 2004 vykdoma oro policijos misija – Lietuvos, Estijos ir Latvijos oro erdvę saugo 4 vienos iš kitų NATO valstybių naikintuvai, skiriami pagal rotacijos principą. Jų bazė – Zokniai (Šiaulių miestas). Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos ir Italijos naikintuvai.
NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse ženklas
Lietuvos karinių oro pajėgų kovos lėktuvas L‑39ZA Albatros (viršuje) su NATO oro policijos misiją atliekančiais Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų naikintuvais F‑16 (2005)
NATO naikintuvai Šiauliuose
NATO oro policijos misijos naikintuvai
Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras (NATO ENSEC COE, įkurtas 2012 07) analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai palankių karinių pajėgumų plėtros, t. p. organizuoja pratybas ir dalyvauja jose.
NATO energetinio saugumo kompetencijos centro ženklas
Po 2014 Rusijos agresijos prieš Ukrainą (Krymo aneksija, Donbaso karas) buvo sustiprintos NATO greitojo reagavimo pajėgos, jų sudėtyje sukurtos ypač greito reagavimo pajėgos – VJTF (Very High Readiness Joint Task Force). Atgrasymo rytinėje Aljanso dalyje pagerinimui buvo suintensyvintos pratybos; dvejais papildomais kontingentais sustiprinta NATO oro policija Baltijos šalyse, nuo 2014 aviacijos bazėje Ämari (Estija) dislokuojamas papildomas kontingentas kaip pastiprinimas pagrindiniam NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančiam kontingentui ar kontingentams.
2015 09 atidaryta NATO vadavietė Lietuvoje – Aljanso pajėgų integravimo vienetas (NATO Force Integration Unit, NFIU; veikia Vilniuje). Jis užtikrina sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje dislokuotų NATO pajėgumų, prisideda prie pratybų Sąjungininkams organizavimo ir užtikrina sąveiką su Aljanso vadavietėmis, t. p. bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene logistikos klausimais, siekiant užtikrinti kuo greitesnį NATO greitojo reagavimo pajėgų atvykimą.
NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje ženklas
2016 07 NATO vadovų susitikime Varšuvoje priimtas sprendimas 2017 Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę; tokį sprendimą Aljanso valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione. Lietuvoje nuo 2017 02 dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei (apie 1600 žm., 2023; rotuojasi kas pusę metų) vadovauja Vokietija. 2017–18 batalione tarnavo Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai (iš viso apie 1200). Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi daugiau kaip 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos. Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvyksiančiomis Sąjungininkų pajėgomis.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje ženklas
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės tankų kolona (2018)
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai per pratybas
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos rj. savivaldybė) ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas sudėtį. Sąjungininkų kariai kartu su brigados kariais dalyvauja karinio rengimo programoje. Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas, štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, 4 kovinės kuopos ir kovinės paramos vienetai. Ši kovinė grupė pagal poreikį (pvz., grėsmės, pratybų atvejai) galėtų būti pastiprinama.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai Rukloje dislokavo dešimtis tankų ir šarvuotos technikos, kelis šimtus ratinės technikos vienetų: tankų Leopard 2 (Leopard), pėstininkų kovos mašinų Marder, CV9030 ir CV9034, šarvuočių GTK Boxer ir kitos ginkluotės bei karinės technikos. Batalionui vadovaujama pagal Aljanso vadovavimo ir valdymo procedūras. Lietuva NATO priešakinių pajėgų batalionui suteikia priimančiosios šalies paramą; Lietuvos kariuomenei šio bataliono kovinės grupės dislokavimas yra sudėtingas, kadangi pirmą kartą Lietuvoje priimtas tokio dydžio (buvo apie 1000 karių) kovinis vienetas.
NATO batalionas Lietuvoje (2023)
Rotacinės pajėgos. Lietuvoje dislokuojamos ir kitos NATO rotacinės pajėgos. 2019 12 Generolo S. Žukausko poligone (Pabradės seniūnija) dislokuoti JAV sausumos pajėgų 8‑ojo kavalerijos pulko 2‑ojo bataliono kariai (apie 500); jie pakeitė rugsėjį į Lietuvą pratyboms atvykusį 2‑osios brigados 69‑ojo pulko 2‑ąjį batalioną. JAV kariai, atvykę iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Teksaso valstijoje, dalyvauja kariniuose mokymuose naudodami tankus Abrams, šarvuočius Bradley ir kitą ginkluotę bei karinę techniką, bendradarbiauja su Lietuvos kariuomenės ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais; šie mokymai yra JAV sausumos pajėgų operacijos Atlantic Resolve (Atlanto ryžtas) rytinėje Aljanso pusėje dalis.
Jungtinių Amerikos Valstijų sausumo pajėgų tankas M1 Abrams per pratybas Lietuvoje
Lietuvai priskirta Vokietijos brigada. Vykdant dvišalį įsipareigojimą paremti ir apsaugoti Lietuvą (šį įsipareigojimą Vokietijos federalinis kancleris O. Scholzas paskelbė per susitikimą su Lietuvos Respublikos prezidentu G. Nausėda po 2022 NATO viršūnių susitikimo), 2022 10 Rukloje dislokuotas Padidinto budrumo brigados (enhanced Vigilance Activity Brigade Lithuania, eVA Bde LTU) priešakinis valdymo elementas. Ši brigada yra Vokietijos kariuomenės 41‑oji šarvuotoji pėstininkų brigada, kurią numatoma integruoti į Lietuvos gynybos sistemą.
Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados ženklas
Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados karinės technikos kolona (priekyje – šarvuotis Boxer)
Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai prie šarvuotojo automobilio
Brigados užduotys: per karinius mokymus ir pratybas išlaikyti operacinį pajėgumą Vokietijoje; išlaikyti nuolatinį valdymo elementą Lietuvoje, siekiant koordinuoti brigados veiksmus mokymų, pratybų ir misijų metu su priimančiąja šalimi Lietuva; prisidėti prie Lietuvos gynybos planavimo, siekiant būti kovinėje parengtyje Lietuvos gynybai. Priešakinis valdymo elementas palaiko nuolatinį ryšį ir mainus su Lietuvos sausumos pajėgomis, o prireikus pastiprinamas brigados štabo elementais iš Vokietijos.
2023 07 11–12 Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime patvirtinti regioniniai gynybos planai, kurie ypač svarbūs Lietuvai ir kitoms Baltijos regiono šalims. Siekiant NATO Rotacinio oro gynybos modelio (priimto 2023 06) įgyvendinimo rytinėje Aljanso dalyje, Baltijos šalių gynybos ministrai A. Anušauskas (Lietuvos), I. Mūrniecė (Latvijos) ir Hanno Pevkuras (Estijos) 07 11 pasirašė bendrą deklaraciją dėl Baltijos šalių oro erdvės naudojimo NATO veiklai: yra suteikiama galimybė naudotis sujungta šia erdve atgrasymo stiprinimui, Aljanso pajėgų oro gynybos mokymams ir pajėgų sąveikumo bei budrumo didinimui. Deklaracijoje pažymėtas Baltijos šalių siekis, esant poreikiui, gerinti oro erdvės prieinamumą NATO, užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus ir gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą. Baltijos valstybės toliau teiks ir priimančiosios šalies paramą, įskaitant 25 proc. padidintą trišalę paramą NATO oro policijai Baltijos šalyse. Per šį susitikimą Lietuvos krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sutarė parengti detalų Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo Lietuvoje planą.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje 2023 07 11–12 logotipas
-NATO ir Lietuva; -Lietuvos narystė NATO; -NATO sąjungininkai Lietuvoje
L: Tarptautinės organizacijos Vilnius 1993; Lietuva ir tarptautinės organizacijos Kaunas 1998; Lietuvos kelias į Europos Sąjungą ir NATO Kaunas 2004; V. Landsbergis Lietuvos kelias į NATO Vilnius 2005; Lietuva ir NATO: 10 metų kartu Vilnius 2014.
Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose
Lietuvos tarptautinis ekonominis finansinis bendradarbiavimas