K. Būgos rašytų Lietuvių kalbos žodyno viena kortelių (Lietuvių kalbos institutas)

Lietuvių kalbos žodyno kartoteka (Lietuvių kalbos institutas)

Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002)

Lietuvių kalbos žodynas (elektroninis leidimas, 2005)

„Lietuvių kalbos žodynas“, akademinis lietuvių leksikografijos leidinys, kuriame pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Vienintelis tokio tipo žodynas indoeuropiečių leksikografijoje ir didžiausias lietuvių kalbos žodynas: apima 22 000 puslapių, daugiau kaip 11 mln. žodžių, apie 236 000 leksikografinių straipsnių. Greta dabar bendrinėje kalboje vartojamos leksikos jame pateikiama senųjų lietuvių kalbos raštų, visų žodynų (spausdintų ir rankraštinių), lietuvių kalbos tarmių žodžiai su kirčiavimo ir formų variantais, gramatine ir stilistine charakteristika. Žodžiai iliustruojami 1547–2001 raštų (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais, renkamais nuo 1902. Tomai 1–20 parengti 1941–2002, elektroninis leidimas 2005 (kartoteka papildyta 0,5 mln. kortelių), atnaujintas elektroninis leidimas 2017.

1902 medžiagą žodynui pradėjo rinkti K. Būga (1923, pradėdamas rašyti žodyną, jis buvo surinkęs apie 600 000 kortelių). 1924–25 išleisti Lietuvių kalbos žodyno 1–2 sąsiuviniai. K. Būgai mirus žodyno rengimas nutrūko.

1930 Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija pavedė J. Balčikoniui organizuoti Lietuvių kalbos žodyno redakciją (1930–52 buvo jos vyriausiasis redaktorius). Nutarta gausiai papildyti žodyno kartoteką (ypač žodžiais iš gyvosios kalbos) ir pakeisti žodyno pobūdį (atsisakyta tikrinių žodžių, retai vartojamų svetimybių, etimologinių ir istorinių pastabų, žodžių reikšmės aiškinamos tik lietuvių kalba). 1933 iš gyvosios kalbos ir raštų buvo surinkta 78 774, 1940 – 97 930 žodžių. 1941 Lietuvių kalbos institutas išleido t. 1 (A–B raidės), 1947 – t. 2 (C–F raidės). Šiems tomams žodžius rinko 857 žmonės.

1952 sovietų valdžios buvo pareikalauta žodyno rengimo principus priderinti prie to meto rusų leksikografijoje vyravusios tvarkos; į žodyną nutarta dėti daugiau tarptautinių žodžių, iliustruoti sakiniais pirmiausia iš to meto sovietų spaudos ir literatūros. J. Balčikonis iš redakcijos buvo priverstas pasitraukti. Kiti vyriausieji redaktoriai: K. Ulvydas (t. 3–5 1956–59 ir t. 11–16 1978–95), J. Kruopas (t. 6–10 1962–76 ir t. 1–2 21968–69), V. Vitkauskas (t. 17–20 1996–2002).

Žodyno tekstą rašė 70 žmonių, redagavo 23 redaktoriai, žodžius rinko keli tūkstančiai žmonių, surinkta 5 mln. kortelių kartoteka.

1965 už Lietuvių kalbos žodyno t. 3–6 parengimą Z. Jonikaitei, J. Kruopui, A. Kučinskaitei, A. Lyberiui, J. Paulauskui, K. Ulvydui (po mirties), B. Vosylytei buvo skirta LSSR valstybinė premija, 1996 už šio žodyno t. 7–16 parengimą V. Vitkauskui, K. B. Vosylytei, A. Vilutytei-Rimševičienei skirta Lietuvos mokslo premija.