Lietùvių katalkų blaivýbės draugijà, Blaivybės draugija, 1908–15 ir 1919–40 Lietuvoje veikusi visuomeninė katalikiška organizacija. Aukščiausias organas – visuotinis susirinkimas, jis rinko centro valdybą (veikė Kaune, iki 1911 narius tvirtino Žemaičių vyskupas); parapijose ir miestuose veikė skyriai. Nariai (tik katalikai) skirstėsi į tikruosius, garbės ir globėjus, tikrieji – į abstinentus, susilaikančius nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų, ir nepilnamečius (iki 21 metų, buvo globojami). Draugija veikė Rusijos imperijos Kauno, Suvalkų, Vilniaus ir Kuršo gubernijų teritorijose. Buvo gausiausia lietuvių katalikų organizacija (apie 60 000 narių ir 212 skyrių, 1914). Skleidė blaivybę, dirbo kultūrinį ir šviečiamąjį darbą, sprendė socialines problemas: 1913 turėjo 20 knygynų ir skaityklų, 72 arbatines, 1 orkestrą, 3 vargšų prieglaudas, 6 kepyklas (1910), surengė per 60 vaidinimų ir koncertų, 15 gegužinių; nuo 1914 globojo Pavasario katalikų jaunimo organizaciją. 1915 prasidėjus Vokietijos okupacijai, Blaivybės draugijos veikla nutrūko.

1919 atkurta, bet veiklą atnaujino tik 1921, jos nariai buvo tik abstinentai. 1927 turėjo 22 000 narių ir 180 skyrių. Tautininkams išstūmus Lietuvių krikščionių demokratų partiją iš politinio gyvenimo ir darant įtaką blaivybės judėjimui, Blaivybės draugija silpnėjo. Veikė vadovaujama Katalikų veikimo centro (1919–40). 1922–35 globojo Angelo sargo vaikų sąjungą. Blaivybės draugijos nariai kunigai įkūrė Abstinentų draugiją (1926–40). Surengė Blaivaus jaunimo ugdymo (1931), Lietuvos priešalkoholinį (1933) kongresus, įsteigė priešalkoholinį muziejų (veikė 1927–35), gamino nealkoholinius gėrimus, rengė paskaitas ir parodas.

Blaivybės draugija 1910 dalyvavo Rusijos blaivininkų suvažiavime, tarptautiniuose priešalkoholiniuose Hagos (1911), Milano (1913), Helsinkio (1939) ir kituose kongresuose. Iki 1915 draugijos spaudos organas buvo katalikų žurnalas Vienybė (1907–14 ir 1918–33); 1922–34 ir 1937–39 leido žurnalą Sargyba, 1923–40 – vaikų žurnalą Žvaigždutė, išleido daugiau kaip 100 knygų ir brošiūrų. 1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo uždaryta. Nuo 1989 Blaivybės draugijos darbą Lietuvoje toliau dirba katalikų organizacija – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis.

Lietuvių katalikų blaivybės draugijos pirmininkai: G. F. Cirtautas (laikinojo komiteto 1908–09), P. Korzonas (1909), J. Kerpauskas (1909–10), K. Marma (1910–14 ir 1920–22), J. Galdikas (1914–15), J. Bikinas (laikinojo komiteto 1919), P. Korzonas (1919), J. Stakauskas (1923–25), A. Gylys (1925–35), J. Gvildys (1935–40).

2271