Lietùvių literatros draugijà (Litauische litterarische Gesellschaft) veikė 1879–1923 Tilžėje. Išsiplėtojo iš 1873 Tilžėje įkurto Lietuvių ratelio. 1925 reorganizuota atsisakiusi lituanistinės veiklos. 1897 turėjo 115, 1903 – 198, 1908 – 228 narius. Draugijai priklausė žymūs vokiečių, lenkų ir rusų kalbininkai, lietuvių kultūros veikėjai (S. Baltramaitis, A. Baranauskas, Chr. Bartschas, J. Basanavičius, A. Bezzenbergeris, F. Fortunatovas, V. Gaigalaitis, E. K. S. Gisevius, A. Janulaitis, J. A. Karłowiczius, J. Baudouinas de Courtenay, G. H. F. Nesselmannas, L. Passarge, E. Volteris ir kiti). Draugijos posėdžiuose buvo skaitomi pranešimai lietuvių kalbos, lietuvių raštijos, istorijos, tautosakos, etnografijos klausimais. Draugija turėjo gausius etnografijos, tautodailės, tautosakos, numizmatikos rinkinius, jos bibliotekoje (apie 2500 t.) buvo retų lietuviškų knygų, 17–19 a. rankraščių. Draugija leido tęstinį leidinį Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft (1880–1912 išėjo 5 t., 31 sąsiuvinis). 1905 Tilžėje įsteigė etnografijos muziejų – Tilžės lietuvių namelį. Pirmininkai: K. R. Jacoby (1879–81), J. A. M. Voelkelis (1881–82), W. Hoffheinzas (1882–89), Th. Preussas (1890–98), A. T. Kuršaitis (1899–1923).
2452