Lietuvõs Mètrika, Mètrika, Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai (14 a. vidurys–18 a. pabaiga).

Bendrosios žinios

Dauguma dokumentų – gaunamų ir išduodamų (siunčiamų) raštų aktavimo įrašų knygos. Seniausi įrašai – iš 1367, vėliausi – iš 18 a. pabaigos. Įrašus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanceliarine slavų (senųjų baltarusių, arba gudų), lotynų, lenkų kalbomis darė rašovai (dijokai), tikrino ir vizavo jų viršininkai raštininkai. Be šių įrašų, yra šiek tiek dokumentų originalų, keliolika genealoginių lentelių, žemėlapių ir planų. Nors patikimesnių duomenų apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos buvimą tėra nuo 1385, netiesioginių žinių, kad archyvas ar jo pradmenų buvo ir anksčiau, yra iš ankstesnių laikų (1381 užėmęs Vilnių Kęstutis pilyje rado slaptas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos sutartis su kryžiuočiais). Iki 16 a. pradžios archyvas buvo laikomas Trakų pilyje iždininko, vėliau Vilniaus Žemutinėje pilyje kanclerio žinioje. LDK bendrųjų reikalų ir kiekvienos vaivadijos reikalų knygos buvo saugomos atskiruose maišuose. 1569 Liublino unija prie Lenkijos prijungus LDK priklausančias Palenkės, Voluinės, Kijevo ir Braclavo vaivadijas, jų reikalų knygos iš Lietuvos Metrikos buvo perkeltos į Lenkijos Metriką. Susidėvėjusias knygas LDK kancleris Leonas Sapiega 1594 įsakė perrašyti; knygos buvo įrištos ir suregistruotos. 1607 Seimo nutarimu perrašytos knygos, reikalingos kasdieniam vartojimui, buvo sutikrintos ir po 1636 perkeltos į atskirą namą Vilniuje. 1623 padaryti Lietuvos Metrikos dokumentų aprašai. Nenaudojami senųjų knygų originalai liko pilyje. Dalis Metrikos knygų žuvo per 17 a. vidurio karus su Rusija. 1660 Olyvos taikos sutartimi dalis švedų iš Varšuvos 1656–57 išvežtų knygų buvo grąžinta (kai kurios gabenamos nuskendo Baltijos jūroje). Dalį kitų knygų didikai Radvilos išvežė į Nesvyžių. Prieš 1765 išlikusios Metrikos knygos buvo atvežtos į Varšuvą ir laikoma kartu su Lenkijos Metrika. 1777 leidus Nuolatinei Tarybai A. Kosakovskis dalį LDK kanceliarine slavų kalba parašytos Lietuvos Metrikos transkribavo lotyniškomis raidėmis (susidarė 29 tomai). LDK raštininkui istorikui A. Naruševičiui vadovaujant beveik visos Metrikos knygos 1786 buvo iš naujo įrištos ir sunumeruotos, o katalogai (registrai) transkribuoti lotyniškomis raidėmis.

1795 Lietuvą prijungus prie Rusijos Lietuvos Metrika buvo išvežta į Sankt Peterburgą ir laikoma Senato rūmuose. 1796–98 ją peržiūrėjo Rusijos Senato ir Užsienio kolegijos specialioji komisija. Užnemunei skirtų keliasdešimt knygų 1799 buvo perleista Prūsijai (1807 jas Prūsija perdavė Varšuvos kunigaikštystei; dabar yra Varšuvos Centriniame senųjų aktų archyve). Sankt Peterburge Metrikos knygos galutinai buvo inventorizuotos 1836–37 Teisingumo ministerijos specialiosios komisijos (joje dirbo ir istorikas S. Daukantas).

Metrikos suskirstymas

Lietuvos Metrika buvo suskirstyta į 12 skyrių (to suskirstymo laikomasi ir dabar): pirmajame skyriuje – Užrašymų knygos (iš viso 32; sričių ir miestų privilegijos, mokesčių ir prievolių, kariuomenės sąrašai, didžiųjų kunigaikščių dovanojimai, pareigybių paskyrimai, LDK sienų ir jos administracinių teritorinių vienetų ribų aprašymai, kai kurie dipomatiniai aktai), antrajame – Teismų knygos (303; didžiojo kunigaikščio, Ponų Tarybos, maršalkos, asesorių, referendorių, konfederacijų, teismų; čia yra ir banicijų (ištrėmimų), magdeburginių miestų apeliacijų, Vilniaus pilies teismo knygų), trečiajame – Viešųjų reikalų knygos (37; Seimo ir konfederacijų nutarimai, instrukcijos, pasiuntinybių medžiaga; čia yra ir dalis miestų privilegijų, pareigybių paskyrimų dovanojimo aktų), ketvirtajame – Surašymų knygos (31; pilių, seniūnijų, dvarų, valsčių, apskričių, ekonomijų inventoriai; čia yra ir dalis apmokestinimo sąrašų, teritorinių ribų aprašymo dokumentų), penktajame – Išrašų knygos (7; 1799 Prūsijai perduotų knygų išrašai), šeštajame – Siunčiamų didžiojo kunigaikščio raštinės raštų, vizuotų kanclerio ar vicekanclerio ir antspauduotų valstybės antspaudu, sąrašai (Sigillata; 2 knygos), septintajame – 18 a. Nuolatinės Tarybos įvairių dokumentų knygos (197), aštuntajame – registrai (14 knygų; daugiausia Lenkijos Metrikos knygų aprašai), devintajame – vadinamosios Naujosios knygos (165; daugiausia 18 a. Lenkijos Metrikos aktai), dešimtajame – 13–16 a. dokumentų (pvz., gautų laiškų, privilegijų) originalai, vienuoliktajame – genealoginės lentelės (sudarytos 1765), dvyliktajame – 18 a. žemėlapiai ir planai (20 vienetų).

Dalis Lietuvos Metrikos knygų 1809 buvo perduota Sankt Peterburgo viešajai bibliotekai (dabar M. Saltykovo‑Ščedrino biblioteka). Diplomatinių dokumentų knygos beveik iki II pasaulinio karo buvo SSRS užsienio reikalų ministerijos archyve, karo išvakarėse perduotos Centriniam valstybiniam senųjų aktų archyvui Maskvoje. 1887 Lietuvos Metrika buvo pervežta į Maskvą, iki 1925 buvo Teisingumo ministerijos archyve, vėliau laikyta SSRS, nuo 1991 laikoma Rusijos Centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve (išliko 622 knygos). 1983 duomenimis, iš viso išliko 665 knygos. Jų mikrofilmai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve.

683

Leidyba

Lietuvos Metrikos knygas pradėta leisti 20 a. pradžioje Rusijoje. 1903–15 išleisti 4 tomai serijoje Russkaja istoričeskaja biblioteka: 20 tome (221, 222, dalis 223 Metrikos knygos), 27 tome (3, 4, dalis 5 knygos), 30 tome (524–529 knygos), 33 tome (523 knyga). 1915 išleista knyga Dokumentų ir raštų aprašas, saugomas Teisingumo ministerijos Maskvos archyve (Opisanie dokumentov i bumag, chranjasčichsja v Moskovskom archive Ministerstva justicii; aprašytos 5–12 Metrikos knygos, dvi paskelbtos). Po I pasaulinio karo Lietuvos Metrika Lietuvos tyrinėtojams buvo neprieinama, diplomatiniais kanalais jos susigrąžinti nepavyko. 1928 Baltarusijoje išleista viena Metrikos knyga (numeris 16). 1980 Lietuvoje buvo sudaryta tarptautinė mokslinė programa Lietuvos Metrikos knygoms skelbti – nutarta toliau dirbti Rusijos archeografijos komisijos iki I pasaulinio karo pradėtą darbą. 1985–88 programą vykdė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas, kontroliuojamas SSRS mokslų akademijos Istorijos instituto. 1985 paskelbti Metrikos publikavimo metodiniai nurodymai. 1986 Vilniuje įvyko išplėstinis SSRS ir Lenkijos redakcinės kolegijos Metrikai skelbti posėdis, 1988 – mokslinė konferencija. 1989 Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 Lietuvos istorijos institutas) įsteigus Archeografijos skyrių (jo ir programos vadovai A. Baliulis, E. Banionis, A. Tyla, nuo 2000 – A. Dubonis), programa plėtojama ir įgyvendinama.

Lietuvos istorijos instituto parengtos Užrašymų skyriaus knygos: 1, 3, 25 (visos 1998), 4, 52 (abi 2004), 5 (1993), 8 (1995), 9 (2003), 10, 11 (1997), 12 (2001), 15 (2002), 51 (2000), 6 (2007), 14 (2008), Baltarusijos mokslų akademijos Istorijos instituto – 28 (2000) ir 43 (2003), Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo – 44 (2001), Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto – 131 (2001), Ukrainos mokslų akademijos Archeografijos instituto – 220 (1999). Bendras Ukrainos, Lenkijos ir Rusijos Lietuvos Metrikos tyrinėtojų leidinys – Rusios (Voluinės) metrika: Karūnos kanceliarijos ukrainiečių žemių dokumentų registrai (Voluinės, Kijevo, Braclavo, Černigovo vaivadijos) 1569–1673 (Rus´ka (Volyn´ska) metryka: Regesty dokumentiv Koronnoj kanceljariji dlja ukrajin´skych zemel´ / Volyns´ke, Kyjivs´ke, Braclavs´ke, Černigivs´ke vojevodstva) 1569–1673 (2002). Vilniaus universiteto istorikai parengė 523, 556 (abi 2005), 530 (1999), 531, 532 (2001), 564 (1996), Baltarusijos mokslų akademijos Istorijos institutas – 523 (2003), Lietuvos istorijos institutas – 224 (1997), 225 (1995), 227 (1999), 229 (2003), 230 (2001) Teismų knygas. Pastarasis institutas parengė 7, 564 (1996), 523, 556 (2005), 530 (1999), 531, 532 (2001) Viešųjų reikalų knygas, 567 (2006) – Surašymų knygą, 594 (2006) – Diplomatinio skyriaus knygą, 11 (1997) – Išrašų knygą. Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas parengė Lietuvos Metrika: Sigilatų knygos 1709–1719 (Metryka Litewska: Księga Siggillat 1709–1719 1987).

1317