Lietuvõs Respùblikos gyvéntojai (1918–1940). Pagal tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos teritorija turėjo būti 88 111 km2 su 3,3 mln. gyventojų. Dėl politinių įvykių (Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės kontrolei, o Vilnių su Vilniaus kraštu neteisėtai užėmė Lenkija; Vilniaus klausimas) 1923–39 Lietuvos plotas buvo 55 700 km2, 1939 Vokietijai atėmus Klaipėdos kraštą (2848 km2) Lietuvos teritorija sumažėjo iki 52 852 km2, o SSRS perdavus dalį Vilniaus krašto (6880 km2) ir 1940 grąžinus kai kurias lietuvių etnines žemes Baltarusijoje, vėl padidėjo iki 62 400 km2 (1 lentelė).

1 lent. Lietuvos gyventojų skaičius (1923–1940)
Metai Plotas (tūkst. km2) Gyventojų (tūkst.) Gyventojų tankis (žm./km2)
    iš viso iš jų  
      vyrai moterys  
1923* 53,2 2 029,0 967,6 1 061,4 38,3
1924 55,7 2 176,1 1 037,2 1 138,9 39,1
1925 55,7 2 203,7 1 051,0 1 152,7 39,6
1926 55,7 2 227,5 1 062,7 1 164,8 40,0
1927 55,7 2 259,2 1 079,0 1 180,2 40,6
1928 55,7 2 286,4 1 093,0 1 193,4 41,0
1929 55,7 2 316,6 1 108,5 1 208,1 41,6
1930 55,7 2 340,0 1 120,5 1 219,5 42,0
1931 55,7 2 367,0 1 134,4 1 232,6 42,5
1932 55,7 2 393,0 1 147,8 1 245,2 43,0
1933 55,7 2 451,2 1 177,6 1 273,6 44,0
1934 55,7 2 476,2 1 190,6 1 285,6 44,5
1935 55,7 2 499,5 1 202,8 1 296,7 44,9
1936 55,7 2 526,5 1 216,8 1 309,7 45,4
1937 55,7 2 549,7 1 228,6 1 321,1 45,8
1938 55,7 2 575,4 1 242,2 1 333,2 46,2
1939 59,7 2 880,0 ... ... 46,6
1940 62,4 3 084,5 1 263,4 1 179,4 47,3

*gyventojų surašymo duomenys. Vėlesni statistiniai metraščiai pateikia 2146,5 tūkstančio gyventojų

1919 mirė 10 800 žmonių daugiau negu gimė. Vienintelis gyventojų surašymas nepriklausomoje Lietuvoje buvo atliktas 1923 (2 lentelė). Jo duomenimis, Lietuvos teritorijoje (53 200 km2) buvo 2 028 971 gyventojas. Su Klaipėdos krašto (1925 buvo 141 600 gyventojų) ir Vilniaus krašto (1931 – 546 000) gyventojais Lietuvos dabartinėje teritorijoje gyveno apie 2 700 000 gyventojų. D. Kirko (1945) ir Tautų Sąjungos skaičiavimais, 1920–39 Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 22 %, Latvijos – 12,2 %, Estijos – 1,5 %. 1926–39 iš Lietuvos emigravo (daugiausia į Pietų Ameriką) apie 71 000 žmonių (3 lentelė).

2 lent. Lietuvos apskričių plotas, gyventojai ir jų tankumas (1923)
Apskritys, miestai Plotas Gyventojai Tankis (žm./km2)
  km2 % skaičiais %  
Alytaus apskritis 2 849 5,1 109 678 4,9 38,5
Alytus ... ... 6 322 0,3 ...
Biržų–Pasvalio apskritis 3 268 5,9 115 186 5,2 35,2
Kauno apskritis 2 618 4,7 98 918 4,5 37,8
Kaunas 34 0,1 92 446 4,2 2 719,0
Kėdainių apskritis 2 403 4,3 86 099 3,9 35,8
Kėdainiai 55 0,1 7 415 0,3 135,0
Kretingos apskritis 2 579 4,6 93 875 4,3 36,4
Marijampolės apskritis 2 199 4,0 99 220 4,5 45,1
Marijampolė 14 0,0 4 529 0,4 323,5
Mažeikių apskritis 2 070 3,7 71 104 3,2 34,3
Mažeikiai ... ... 4 300 0,2 ...
Panevėžio apskritis 3 972 7,1 119 720 5,5 30,1
Panevėžys 30 0,1 19 197 0,8 639,9
Raseinių apskritis 3 087 5,5 108 024 4,9 35,0
Raseiniai ... ... 5 270 0,2 ...
Rokiškio apskritis 2 255 4,1 83 220 3,8 36,9
Rokiškis ... ... 4 325 0,2 ...
Seinų apskritis 1 263 2,3 38 207 1,7 30,2
Šakių apskritis 1 773 3,2 67 474 3,1 38,1
Šakiai ... ... 2 044 0,1 ...
Šiaulių apskritis 5 714 10,3 176 628 8,1 30,9
Šiauliai 24 0,1 21 387 0,1 891,1
Tauragės apskritis 3 351 6,0 110 965 5,1 33,1
Tauragė ... ... 5 470 0,2 ...
Telšių apskritis 2 601 4,7 80 452 3,7 30,9
Telšiai ... ... 4 691 0,2 ...
Trakų apskritis 2 191 3,9 78 636 3,6 35,9
Ukmergės apskritis 3 199 5,7 115 705 5,3 36,2
Ukmergė 14 ... 10 604 0,4 ...
Utenos apskritis 3 090 5,6 108 960 5,0 35,3
Vilkaviškio apskritis 1 412 2,5 80 609 3,7 57,1
Vilkaviškis ... ... 7 263 0,3 ...
Zarasų apskritis 1 314 2,4 42 657 2,0 32,4
Zarasai ... ... 3 785 0,1 ...
Klaipėdos apskritis* 823 1,9 30 026 1,3 28,2
Klaipėda* 24 0,1 36 187 1,6 1 206,2
Pagėgių apskritis* 938 1,7 38 613 1,7 41,1
Šilutės apskritis* 643 1,4 36 099 1,4 44,2
iš viso 55 807   2 230 269 100 40,0

*Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės apskričių duomenys 1924 01 01. Į kai kurių apskričių plotus neįskaityti juose esančių miestų plotai

3 lent. Lietuvos gyventojų emigracija 1926–1939
Metai Emigrantų skaičius Iš jų
    vyrų moterų
1926 10 364 6 101 4 263
1927 18 086 10 527 7 559
1928 8 491 5 470 3 021
1929 15 999 10 114 5 885
1930 6 428 3 231 3 197
1931 1 756 684 1 072
1932 1 001 314 687
1933 1 300 513 787
1934 1 521 613 908
1935 1 911 778 1 133
1936 1 707 707 1 000
1937 979 374 605
1938 811 328 483
1939 604 283 321
iš viso 70 958 40 037 30 921

1923 atgavus Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, kurį sudarė 3 apskritys – Klaipėdos, Šilutės (Šilokarčemos) ir Pagėgių, padidėjo Lietuvos teritorija ir gyventojų skaičius. 1924–38 padaugėjo apie 425 000 gyventojų – po 28 000 kasmet. Gyventojų gausėjimui netiesiogiai turėjo įtakos ir vidinės, ir išorinės socialinės ekonominės sąlygos (darbo užmokestis, nedarbas, švietimas, medicininis aptarnavimas, ūkio produktyvumas, gyvenimo higieninės sąlygos ir kita). Bendrąjį statistinį Lietuvos gyventojų skaičiaus augimą lėmė du tiesioginiai veiksniai: natūralusis gyventojų prieaugis (4 lentelė) ir emigracijos bei imigracijos saldo.

4 lent. Natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje 1915–1940
Metai Gimė Mirė Natūralusis prieaugis
1915 38 722 43 596 -4 874
1916 35 565 31 512 +4 053
1917 32 266 43 047 -10 781
1918 33 176 47 522 -14 346
1919 41 095 51 930 -10 835
1920 47 642 44 487 +3 155
1921 51 864 31 915 +19 949
1922 58 064 37 598 +20 466
1923 60 689 32 432 +28 437
1924 63 764 35 493 +28 371
1925 63 743 37 179 +26 564
1926 63 655 34 380 +29 275
1927 66 114 38 897 +27 217
1928 65 945 35 698 +30 247
1929 63 083 39 669 +23 414
1930 64 164 37 151 +27 013
1931 63 419 37 478 +25 941
1932 65 371 36 577 +27 794
1933 62 145 32 749 +29 396
1934 60 770 35 789 +24 981
1935 57 970 34 595 +23 375
1936 60 446 33 440 +27 006
1937 56 393 33 260 +23 133
1938 57 951 32 256 +25 995
1939* 54 184 32 983 +21 201
1940 67 619 38 281 +29 338

*be Klaipėdos ir Vilniaus krašto

1923 Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra, palyginti su 1897, buvo pasikeitusi (diagrama). Daugiausia gyventojų sumažėjo dėl karo padarinių: 0–9 metų amžiaus vaikai 1897 sudarė 25,1 %, 1923 – 18,9 % Lietuvos gyventojų, 30–39 metų amžiaus žmonės 1897 – 12,3 %, 1923 – 10,8 %.

Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra 1897 ir 1923 (%)

1923 moterys sudarė 52,3 % Lietuvos gyventojų. 1000 vyrų teko 1095 moterys. Kai kuriuose miestuose moterų buvo mažiau negu vyrų: 1000 vyrų Alytuje teko 663, Kaune – 906, Kalvarijoje – 976, Šiauliuose – 990, Tauragėje – 978, Ukmergėje – 941 moteris. Amžiaus grupėse vyrų ir moterų santykis buvo skirtingas: 0–1 metų grupėje 1000 vyrų teko 959 moterys, 1–9 metų – 995, 10–19 metų – 1048, 20–24 metų – 1147, 25–29 metų – 1071, 30–34 metų – 1173, 35–39 metų – 1279, 40–44 metų – 1407, 50–59 metų – 1196, 60–69 metų – 1036 moterys. 35–39 metų ir ypač 40–44 metų grupėse moterų skaičius, tenkantis 1000 vyrų skaičiui, yra didesnis; tai susiję su vyrų žūtimi kare ir emigracija.

To meto Lietuva buvo agrarinė valstybė. 1923 (1923 Lietuvos, 1925 Klaipėdos krašto, 1930 Vilniaus krašto) gyventojų surašymo duomenimis, kaimuose gyveno 78,5 %, 1939 – 77,1 % (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto, apie 82,3 %) gyventojų. Per žemės ūkio reformą (1919–38) buvo išskirstyta (išparceliuota) 717 968 ha žemės (neišskirstyta liko tik 4400 ha); jos gavo ir 10 642 savanoriai. Kartu su žemės ūkio reforma buvo tęsiamas dar 19 a. pabaigoje pradėtas kaimų skirstymas į vienkiemius: 1919–39 buvo išskirstyti 6955 kaimai ir sudaryta 159 118 naujų ūkių. 1939 žemės ūkyje dirbo 77 %, pramonėje ir statybose – 9 %, įvairiose kitose gamybos šakose – 14 % dirbančių gyventojų; sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, švietimo ir kultūros sferose darbuotojų buvo tik 1 %.

1923 Lietuvoje buvo 27 miestai, 241 miestelis ir 16 388 kaimai, bažnytkaimiai, dvarai ir palivarkai (su vienkiemiais, turinčiais savo pavadinimus – 23 740 kaimų). Miestai buvo nedideli. Miestuose ir miesteliuose, turinčiuose 2000 ir daugiau gyventojų, 1923 gyveno tik 520 600, 1939 pabaigoje – 675 300 gyventojų. Dauguma gyventojų gyveno kaimuose (sodžiuose) ir vienkiemiuose. Kaimų tinklas buvo tankus, kaimai dideli – viename jų gyveno apie 100 gyventojų, kiekviename kieme (sodyboje) po 6–7 žmones. Apskrityse šis skaičius buvo nevienodas: Zarasų apskrityje viename kieme gyveno apie 5, Alytaus ir Marijampolės – apie 6, Telšių – apie 7, Vilkaviškio – daugiau kaip 11 žmonių. Didelį vienos sodybos žmonių skaičių lėmė žemas darbo našumas ir istoriškai susiklostęs gyvenviečių tinklas. Miestuose viename kieme (kiemu laikomas ir dviaukštis bei daugiaaukštis namas) gyveno: Kaune 10–11, Panevėžyje – 5–6, Šiauliuose – 5 žmonės. Miestai didėjo lėtai (5 lentelė). Daugiausia išsiplėtė Kaunas. Jam tapus laikinąja sostine, iš Vilniaus čia persikėlė visos valstybės institucijos, kuriose dirbo daug įvairių tarnautojų, buvo atidarytas Lietuvos universitetas (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas), plėtota pramonė. Vilniaus gyventojų skaičius padidėjo daugiausia dėl lenkų imigracijos. Didėjo Klaipėda, Šiauliai, apskričių centrai.

5 lent. Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus padidėjimas 1923–1939
Miestai Gyventojų skaičius Gyventojų skaičiaus padidėjimas
  1923 1931 1939 padaugėjo gyventojų %
Vilnius 167 400 195 071 209 442 42 042 25,1
Kaunas 92 446 99 530 154 109 61 663 66,7
Klaipėda 35 845 37 142 47 189 11 344 32,6
Šiauliai 21 387 23 249 31 641 29 254 47,9
Panevėžys 19 197 20 562 26 653 7 456 38,8
Marijampolė 9 488 9 991 15 768 6 280 66,2
Ukmergė 10 604 11 365 12 376 1 772 16,7
Tauragė 5 470 6 122 10 561 5 091 93,1
Alytus 6 322 7 124 9 207 2 885 45,6
Vilkaviškis 7 263 7 571 8 733 1 470 20,2
Kėdainiai 7 415 7 761 8 662 1 247 16,8
Biržai 5 315 5 705 8 281 2 966 55,8
Naujoji Vilnia 6 961 7 247 7 712 751 10,8
Kybartai 6 300 6 731 7 337 1 037 16,5
Radviliškis 5 464 5 741 6 855 1 391 25,5
Utena 4 890 5 339 6 276 1 386 28,3
Raseiniai 5 270 5 456 6 217 947 18,0
Telšiai 4 691 4 983 5 874 1 183 25,2
Mažeikiai 4 300 4 831 5 618 1 318 30,7
Rokiškis 4 325 4 630 5 480 1 155 26,7
Šilutė 4 348 4 582 5 168 820 18,6
Žagarė 4 730 4 849 5 443 713 15,1

Vilniaus krašto miesto gyventojų skaičius pateikiamas pagal 1931 visuotinio gyventojų surašymo duomenis ir 1939 skaičiavimą; Klaipėdos krašto – pagal 1925 gyventojų surašymo duomenis ir 1938 skaičiavimą

Per 1923 gyventojų surašymą savarankiški ūkiai buvo suskirstyti į 2 grupes: privačius ir valstybės bei visuomeninių įstaigų. Buvo 424 456 privatūs ūkiai, juose gyveno 2 000 915 gyventojų, t. y. šeimos ūkį sudarė vidutiniškai 4,7 asmens (1897 – 5 asmenys). Miestuose vidutinis šeimos ūkis buvo mažesnis negu kaimuose: Kaune – 3,5, Šiauliuose – 3,8, Panevėžyje – 3,9, Ukmergėje (Vilkmergėje) – 4,1 asmens. Valstybės bei visuomeniniams ūkiams (užregistruota 356) priskirta kareivinės, ligoninės, kalėjimai, vaikų (našlaičių) namai ir kiti; vieną ūkį sudarė maždaug 79 asmenys.

Gyventojai buvo nevienodai pasiskirstę ne tik tarp miestų ir kaimų, bet ir tarp apskričių (jos skyrėsi žmonių skaičiumi ir plotu). 1923 didžiausios pagal plotą buvo Šiaulių, Panevėžio, Biržų–Pasvalio, Ukmergės, mažiausios – Pagėgių, Klaipėdos, Šilutės apskritys (prie Lietuvos teritorijos prijungtos 1923).

1939 03 22 Vokietijai atėmus Klaipėdos kraštą, jame prasidėjo lietuvių ir žydų terorizavimas, jų turto grobimas. Visos Klaipėdos krašto autonominės teisės buvo panaikintos, įsigalioję Niurnbergo įstatymai įteisino nacistinį režimą, antisemitizmą ir šovinizmą. II pasaulinio karo išvakarėse dalis Lietuvos gyventojų (daugiausia žydų) emigravo. 1939 09 17 SSRS kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Prasidėjo suėmimai ir trėmimai, buvo deportuota apie 25 000 lenkų ir žydų. 1939 10 10 Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutarties pagrindu SSRS Lietuvai perdavė dalį Vilniaus krašto – 6909 km2 teritorijos ir 490 000 gyventojų. Lietuvoje, SSRS karinėse bazėse, įsikūrė 20 000 SSRS karių, jų sparčiai daugėjo.

2764