Lietuvõs Tarýba, iki 1918 02 16 Lietuvõs Krãšto Tarýba, nuo 1918 07 11 Lietuvõs Valstýbės Tarýba, politinis lietuvių veiklos 1917–18, Lietuvos valstybės kūrimo centras 1917 09 21–1920 05 15. Iki 1919 01 02 veikė Vilniuje, nuo 1919 01 03 – Kaune. 1917 09 21–22 Lietuvių konferencijoje Vilniuje į Lietuvos Krašto Tarybą buvo išrinkta 20 asmenų. 1918 07 13 į ją buvo kooptuoti dar šeši lietuvių visuomenės veikėjai, 1918 11 27 – šeši Lietuvos gudų, 1918 12 11 – trys lietuvių visuomenės ir trys Lietuvos žydų, 1919 04 04 – du Gardino gudų, 1920 03 20 – keturi Mažosios Lietuvos tautinės tarybos atstovai (lentelės). Tarybai vadovavo 5 narių prezidiumas (iki 1919 04 04, faktiškai iki 1918 12 21, pirmininkas A. Smetona, vėliau – S. Šilingas). Lietuvos Krašto Taryba privalėjo imtis vykdyti svarbiausią Lietuvių konferencijos nutarimą – kurti nepriklausomą demokratišką Lietuvos valstybę. Iki 1918 rudens valdžios krašte neturėjo. Vokiečių valdžia ją traktavo kaip patariamąją instituciją, reikalingą daugiausia propagandos tikslais. Siekdama pagrindinio tikslo – Lietuvos nepriklausomybės – Lietuvos Taryba laviravo, darė politinius kompromisus.

Lietuvos Taryba 1917. Stovi iš kairės: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kunigas V. Mironas, M. Biržiška, kunigas A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, P. Dovydaitis. Sėdi iš kairės: J. Vileišis, J. Šaulys, kunigas Justinas Staugaitis, S. Narutavičius, J. Basanavičius, A. Smetona, kunigas K. S. Šaulys, S. Kairys, J. Smilgevičius (Lietuvos nacionalinis muziejus)

Lietuvos Tarybos būstinė 1918 Vilniuje (pastatas po 1947 nugriautas; dabar Gedimino prospektas; 20 a. 4 dešimtmečio vidurio nuotrauka)

Atsižvelgdama į Vokietijos reikalavimus Lietuvai su ja sudaryti tvirtą ir amžiną sąjungą, 1917 12 11 priėmė kompromisinį aktą, kuris skelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe, bet ūkiškai ir kariškai (susisiekimo, muitų, valiutų ir karine konvencijos) glaudžiai susieta su Vokietija. Nepavykus pasiekti, kad Vokietijos vyriausybė pripažintų Lietuvos nepriklausomybę, krašte leistų kurti civilinės valdžios institucijas, Lietuvos Taryboje ėmė stiprėti siekis skelbti Lietuvos nepriklausomybę be vokiečių sutikimo. Lietuvos Tarybai grėsė skilimas, kai jos dauguma 1918 01 26 atmetė S. Kairio siūlymą Rusijai ir Vokietijai nostrifikuoti dėl Vokietijos Bresto taikos derybų reikalautą Lietuvos Tarybos 01 08 nutarimą, kuriame nebuvo pasižadėjimų Vokietijai, ir balsavo už A. Smetonos ir J. Šaulio siūlymą nostrifikuoti 1917 12 11 nutarimą.

Tarybos daugumai nesutikus į jį įtraukti S. Kairio pasiūlytos nuostatos, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo nustatyti Steigiamasis Seimas, 1918 01 27 buvo laikinai pasitraukę 4 kairieji jos nariai – M. Biržiška, S. Kairys, S. Narutavičius, J. Vileišis. Vokiečių valdžiai nedarant nuolaidų, pavyko (daugiausia P. Klimo pastangomis) suderinti Lietuvos Tarybos narių pozicijas ir sugrąžinti pasitraukusiuosius.

1918 02 16 visais balsais priimtu Vasario 16 Aktu Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis; Lietuvos valstybės pamatus, santykius su kitomis valstybėmis privalėjo nustatyti kuo greičiau sušauktas visų Lietuvos gyventojų demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Vokietijos vyriausybė ir vokiečių okupacinė valdžia nepripažino šiuo Aktu paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės, reikalavo laikytis 1917 12 11 nutarime išdėstytų principų. Laviruodamas Lietuvos Tarybos prezidiumas Vokietijos vyriausybei aiškino, kad Vasario 16 Aktas neprieštarauja 1917 12 11 nutarimui kaip Lietuvos ir Vokietijos santykių pagrindui. Gavęs tokį patikinimą Vokietijos imperatorius Vilhelmas II 1918 03 23 pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę; vokiečių okupacinė valdžia ir toliau ignoravo Lietuvos Tarybą.

Vasario 16 Akto, skirto Vokietijos institucijoms, 2017 03 29 rasto Berlyne, faksimilė (Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas)

Lietuvos Tarybos prezidiumo nariai 1918 Berlyne. Iš kairės: sekretorius J. Šernas, pirmininkas A. Smetona, pirmasis vicepirmininkas J. Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis (Lietuvos nacionalinis muziejus)

Laviruodama ir ieškodama išeities iš susidariusios padėties ši, viršydama Lietuvių konferencijos jai suteiktus įgaliojimus, negalėdama atsispirti Vokietijos okupacinės administracijos spaudimui, 1918 07 11 dešiniųjų narių balsais (M. Biržiška, S. Kairys, S. Narutavičius, J. Vileišis atsisakė balsuoti ir pasitraukė iš Lietuvos Tarybos, P. Klimas balsavo prieš, A. Stulginskis ir J. Vailokaitis susilaikė) nusprendė be Vokietijos vyriausybės pritarimo Lietuvoje įvesti monarchinę santvarką, Viurtembergo (Vokietija) hercogą W. K. von Urachą išrinko Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Nors šiuo nutarimu Lietuvos Taryba siekė sužlugdyti Vokietijos okupacinės valdžios planus aneksuoti Lietuvą ir prijungti ją prie Prūsijos arba prie Saksonijos, nutarimas pakenkė Lietuvos Tarybos reputacijai tiek krašte, tiek užsienyje. Pralaimėdama karą Vokietijos vyriausybė 1918 10 20 leido Lietuvos Tarybai kurti Lietuvoje valdžios institucijas, organizuoti kariuomenę ir policiją. 1918 11 01 Lietuvos Taryba sustabdė 1918 07 13 nutarimo dėl W. K. von Uracho veikimą.

1918 11 02 Lietuvos Taryba priėmė Laikinąją Lietuvos Konstituciją, pagal kurią ji tapo aukščiausiąja įstatymų leidžiamąja, o jos Prezidiumas kartu su Vyriausybe – aukščiausiąja vykdomąja valdžia. 1918 11 11 Lietuvos Taryba patvirtino pirmąjį Ministrų kabinetą (premjeras A. Voldemaras). Metų pabaigoje Lietuvos Taryba išleido įstatymų kariuomenei, policijai, savivaldybėms, susisiekimui, švietimui, teismams organizuoti. 1919 04 04 priėmė naują Laikinąją Konstituciją, ja įkurtai prezidento institucijai atiteko Lietuvos Tarybos Prezidiumo galios. Pirmuoju prezidentu Lietuvos Taryba išrinko A. Smetoną. Sudarius Vyriausybę Lietuvos Tarybos reikšmė valstybės gyvenime sumažėjo. Didžiąją 1919 dalį Lietuvos Taryba neveikė. Galutinai jos veikla nutrūko 1920 05 15 susirinkus Steigiamajam Seimui.

1

2

*kooptuoti 1918 07 13

**Lietuvos gudų atstovai, kooptuoti 1918 11 27

***kooptuoti 1918 12 11

****Gardino gudų atstovai, kooptuoti 1919 04 04

*****Mažosios Lietuvos tautinės tarybos atstovai, kooptuoti 1920 03 20

******Lietuvos žydų atstovai, kooptuoti 1918 12 11

L: A. Eidintas, R. Lopata Valstybės atkūrimo istorijos Vilnius 2020; Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose (sudarė A. Eidintas, R. Lopata) Vilnius 2017.

1977

-Krašto Taryba

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką