Lietuvõs gyvéntojai Rùsijos impèrijos vadymo mẽtais (1795–1914)

Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo Lietuvos didžioji dalis atiteko Rusijos imperijai. Joje gyventojų skaičius buvo nustatomas pagal revizijas (prievolinių gyventojų surašymus gubernijose). Lietuvoje Rusijos valdžia revizijas vykdė 1795, 1811, 1816, 1834, 1850 ir 1857–58. Iš dalies buvo surašomi ir neprievoliniai žmonės – atitarnavę kareiviai, dvasininkai, rečiau bajorai ir valdininkai. Stengtasi tiksliai nustatyti žmonių tautybę ir religiją – tai buvo svarbu vykdant nutautinimo politiką. Dalis lietuvių gyventojų slėpėsi nuo surašinėtojų, todėl revizijos duomenys buvo netikslūs. Istoriko A. Janulaičio tyrimų duomenimis, per Prancūzijos–Rusijos karą (1812) Lietuva neteko 1/3 gyventojų. 1823 Lietuvos etninėje dalyje (91 200 km2) gyveno 1,94 mln. žmonių, iš jų apie 1,55 mln. (79,9 %) – lietuvių.

Po 1830–1831 sukilimo ir nuolatinio gyventojų bruzdėjimo Rusijos valdžia vis labiau domėjosi tautybėmis, daugiausia Vilniaus gubernijoje, kurioje tautinė įvairovė buvo didžiausia. Surašinėtojai (Rusijos valdininkai ir dvasininkai), norėdami įsiteikti valdžiai, dažnai falsifikavo žmonių tautybę ir religiją, priskirdami juos rusams ir stačiatikiams, todėl įvairių tyrinėtojų (M. Lebedkino, A. Korevos, R. Erkerto, M. Janžulo, P. Batiuškovo ir kitų) duomenys skiriasi (1 lentelė).

1 lent. Vilniaus gubernijos gyventojų tautinė sudėtis 1857–1858 pagal tyrinėtojų duomenis
Tautybė M. Lebedkino A. Korevos R. Erkerto M. Janžulo, P. Batiuškovo
  tūkst. % tūkst. % tūkst. % tūkst. %
lietuviai 418,9 50,0 386,9 46,0 386,0 45,1 210,3 23,6
baltarusiai (gudai) 169,1 20,2 247,3 29,4 - - 418,3 46,9
lenkai 154,4 18,4 103,4 12,3 212,0 24,7 154,4 17,3
rusai 14,9 1,8 19,3 2,3 178,0 20,8 27,8 3,1
žydai 76,8 9,1 67,6 8,0 77,0 9,0 76,8 8,6
kiti 4,0 0,5 16,6 2,0 3,7 0,4 4,1 0,5
iš viso 838,1 100 841,1 100 856,7 100 891,7 100

19 a. daug lietuvių gyveno už Lietuvos teritorijos ribų. Rusijos imperijoje gyveno 1,2 mln. lietuvių, iš jų 259 600 – Lenkijos karalystėje (5,5 % karalystės gyventojų); Mažojoje Lietuvoje (Gumbinės, Karaliaučiaus, Klaipėdos, Labguvos, Pakalnės, arba Lankos, Tilžės, Ragainės, Pilkalnio, Stalupėnų, Įsruties, Darkiemio, Geldapės bei Unguros apskrityse) gyveno apie 500 000 lietuvių (lietuvininkų). Pagal 1861 Rusijos valdžios atliktą tikslesnį gyventojų surašymą, lietuvių buvo 1,89 milijono. Kauno gubernijoje lietuvių buvo 75 %, lenkų – 3,3 %, rusų, žydų ir kitų – 21,7 %, Vilniaus gubernijoje lietuviai sudarė 58,5 %, Gardino gubernijoje – 48 % visų gyventojų. P. Eberhardtas 1997 nustatė, kad per dešimtą reviziją (1859) baltarusių ir lietuvių gyvenamoje teritorijoje buvo 6 540 300 gyventojų: baltarusių – 3 598 900 (55 % visų gyventojų), lietuvių – 931 700 (14,2 %), rusų – 644 700 (9,9 %), žydų – 551 900 (8,4 %), lenkų – 338 500 (5,2 %), ukrainiečių – 278 500 (4,3 %), latvių – 155 400 (2,4 %), vokiečių – 21 600 (0,3 %), kitų tautybių – 19 100 (0,3 %). V. Vileišio duomenimis, 1861 lietuviškai kalbėjo apie 137 000 (26,6 %) Klaipėdos (be miesto), Šilutės, Tilžės (be miesto), Ragainės, Pakalnės (Lankos), Labguvos, Pilkalnio, Stalupėnų, Įsruties (be miesto), Gumbinės, Geldapės, Darkiemio apskričių gyventojų.

1897 atliktas pirmasis Rusijos imperijos gyventojų surašymas, buvo nustatytas tikslesnis Lietuvos gyventojų skaičius. Surašymas apėmė daugelį gyventojų charakteristikų (skaičių, amžių, lytį, socialinę struktūrą, religiją ir kitas). 1897 Lietuvoje (plotas 91 200 km2) buvo 3 785 600 gyventojų, iš jų 70,3 % – lietuvių. Lietuviškose gubernijose ir apskrityse buvo 2 694 298 gyventojai (2 lentelė), be Seinų apskrities, bet su Klaipėdos kraštu – 2 682 374 gyventojai.

2 lent. Lietuviškų gubernijų ir apskričių gyventojai (1897 gyventojų surašymo duomenimis)
Gubernijos, apskritys, miestai Gyventojų skaičius pagal gimimo vietą
Gyventojų skaičius Vietiniai gyventojai Iš kitur atvykę gyventojai
gyventojų skaičius gyventojų dalis (%) gyventojų skaičius gyventojų dalis (%)
Vilniaus gubernija
Vilniaus apskr.* 363 313 261 992 72,1 101 321 27,9
Vilnius 154 532 72 905 47,2 81 627 52,8
Švenčionių apskr. 172 231 161 883 94,0 10 348 6,0
Švenčionys 6 025 4 902 81,4 1 123 18,6
Trakų apskr. 203 401 187 341 92,1 16 060 7,9
Trakai 3 240 2 144 66,2 1 096 33,8
iš viso 738 945 611 216 82,7 127 729 17,3
  kaime 575 148 531 266 92,4 43 882 7,6
  mieste 163 797 79 950 48,8 83 847 51,2
Kauno gubernija
Kauno apskr. 227 431 164 561 60,6 106 870 39,4
Kaunas 70 920 26 177 36,9 44 743 63,1
Vilkmergės apskr. 229 118 212 674 92,8 16 444 7,2
Vilkmergė** 13 532 9 942 73,5 3 590 26,5
Zarasų apskr. 208 487 192 524 92,3 15 963 7,7
Zarasai 6 359 5 218 82,1 1 141 17,9
Vidžiai 5 103 4 505 88,3 598 11,7
Panevėžio apskr. 222 881 200 976 90,2 21 905 9,8
Panevėžys 12 968 8 857 68,3 4 111 31,7
Raseinių apskr. 235 362 214 389 91,1 20 973 8,9
Raseiniai 7 455 6 386 85,7 1 069 14,3
Telšių apskr. 183 351 169 116 92,2 12 765 7,8
Telšiai 6 205 5 093 82,1 1 112 17,9
Šiaulių apskr. 237 934 207 173 87,1 30 761 12,9
Šiauliai 16 128 11 002 68,2 5 126 31,8
Šeduva 4 474 3 472 77,6 1 002 22,4
iš viso 1 544 564 1 361 413 88,1 183 151 11,9
  kaime 1 401 420 1 280 761 91,4 120 659 8,6
  mieste 143 144 80 652 56,3 62,492 43,7
Suvalkų gubernija
Vladislavovo apskr. 67 295 62 126 92,3 5 169 7,7
Vladislavovas*** 4 595 3 244 70,6 1 351 29,4
Šakiai 2 211 1 961 88,7 250 11,3
Vilkaviškio apskr. 76 883 64 226 83,5 12 657 16,5
Vilkaviškis 5 788 3 968 68,6 1 820 31,4
Veržbolovas**** 3 293 2 673 81,2 620 18,8
Kalvarijos apskr. 70 425 57 259 81,3 13 166 18,7
Kalvarija 9 378 5 064 54,0 4 314 46,0
Marijampolės apskr. 114 262 96 056 84,1 18 206 15,9
Marijampolė 6 737 3 977 59,0 5 760 41,0
Prienai 2 477 2 120 85,6 357 14,4
Seinų apskr. 81 924 73 766 90,0 8 158 10,0
Seinai 3 778 2 918 77,2 860 22,8
iš viso 410 789 353 433 86,0 57 356 14,0
  kaime 372 532 327 508 87,9 45 024 12,1
  mieste 38 257 25 925 67,8 12 332 32,2
visose gubernijose 2 694 298 2 326 062 86,3 368 236 13,7
  kaimuose 2 349 100 2 139 535 91,1 209 565 8,9
  miestuose 345 198 186 527 54,0 158 671 46,0

*apskričių duomenys nurodomi kartu su miestais

**dabar Ukmergė

***dabar Kudirkos Naumiestis

****dabar Virbalis

Dalis lietuvių gyveno kitose Rusijos imperijos gubernijose (daugiausia Sankt Peterburgo, Vitebsko, Kuršo ir kitur). Gyventojų vidutinis tankis Lietuvos etninėje dalyje buvo 29,2 žm./km2 (Vilniaus apskrityje – 62,9 žm./km2, Švenčionių – 34,7 žm./km2, Trakų – 29,2 žm./km2). Daugiausia gyventojų buvo susitelkę Kauno gubernijoje. Ilgai trukusi baudžiava ir vėliau suvaržytas žmonių judėjimas lėmė didelį gyventojų sėslumą. Sėslūs gyventojai (gimę toje pačioje gubernijoje) sudarė 86,3 % visų gyventojų. Kaimuose gyveno 88,9 %, miestuose – 11,1 % gyventojų. Didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų): Vilnius (154,5), Kaunas (70,9), Šiauliai (16,1), Panevėžys (13,0). Miestuose daugiausia kūrėsi Rusijos valdininkai ir jų šeimos, kariškiai, kiti atvykėliai; Kaune jie sudarė 63,1 %, Vilniuje – 52,8 % gyventojų. Didelė dalis miestų gyventojų buvo žydai: Suvalkų gubernijos miestuose ir miesteliuose jie sudarė 69,8 %, Vilniaus gubernijoje – 53,8 % (Vilniuje – 40 %) gyventojų. Dėl rusifikavimo politikos per surašymą stengtasi parodyti kuo daugiau nelietuvių tautybės gyventojų, kurie valdžios buvo labiau toleruojami (lietuviai, mokėję rašyti arba kalbėti rusų ar lenkų kalba, dažnai buvo užrašomi lenkais arba rusais). Ypač daug lietuvių kitataučiais buvo užrašyta Vilniaus ir Suvalkų gubernijose. Tikslesnė tautybių registracija buvo Kauno gubernijoje (3 lentelė); joje dalis lietuvių užrašyti žemaičiais.

3 lent. Kauno gubernijos gyventojai pagal gimtąją kalbą (1897)
Gimtoji kalba Gyventojų skaičius Gyventojų dalis (%)
lietuvių 1 019 714 66,0
iš jų žemaičių 44 500 2,8
rusų 74 554 4,8
baltarusių (gudų) 37 798 2,5
žydų 212 028 13,7
lenkų 139 678 9,0
latvių 35 188 2,3
vokiečių 21 762 1,4
totorių 1 612 0,1
kitos 2 230 0,2
iš viso 1 544 564 100

Gyventojų raštingumas (54,1 %) buvo Vakarų Europos lygio. Jis svyravo nuo 45,4 % (Kauno apskrityje) iki 64,0 % (Panevėžio apskrityje; 4 lentelė). Raštingumu moterys nedaug nusileido vyrams. Vilniaus gubernijoje raštingi buvo 34,8 % vyrų ir 22,9 % moterų, Suvalkų – 54,9 % vyrų ir 42,8 % moterų. Kauno gubernijoje raštingų kaimo moterų buvo daugiau negu vyrų. Kauno ir Vilniaus gubernijų kaimuose moterų raštingumas buvo aukštesnis nei miestuose. Aukštą gyventojų raštingumo lygį lėmė didelis valdiškų bei daraktorinių mokyklų skaičius bei knygnešystės mastai.

4 lent. Gyventojų raštingumas Kauno gubernijos apskrityse (1897)
Apskritis Raštingumas (%)
Kauno 45,4
Novoaleksandrovsko* 52,8
Panevėžio 64,0
Raseinių 53,4
Šiaulių 51,7
raštingumo vidurkis 53,2

*Zarasų pavadinimas Rusijos valdymo laikais

Gausiausią luomą sudarė valstiečiai, kurie, norint nuslėpti tikrąjį kariuomenės skaičių lietuviškose gubernijose ir apskrityse, buvo surašyti kartu su kazokais (5 lentelė).

5 lent. Vilniaus ir Kauno gubernijų gyventojai pagal luomus (1897)
Luomai Vilniaus gubernija Kauno gubernija
  Gyventojų skaičius Gyventojų dalis (%) Gyventojų skaičius Gyventojų dalis (%) Miesto gyventojų skaičius Miesto gyventojų dalis (%)
dvarininkai ir valdininkai 77 369 4,9 105 013 6,8 14 289 10,0
pirkliai 2 630 0,2 2 430 0,2 1 590 1,1
miestiečiai 305 315 19,2 326 506 21,1 81 178 56,7
valstiečiai ir kazokai 1 197 381 75,2 1 099 800 71,2 43 219 30,2
dvasininkai 2 048 0,1 1 072 0,1 350 0,2
užsieniečiai 1 814 0,1 5 851 0,4 793 0,6
kiti 4 650 0,3 3 892 0,2 1 725 1,2
iš viso 1 591 207 100 1 544 564 100 143 144 100

Nemažai valstiečių ir kazokų buvo miestuose, nes dalis miestiečių dar vertėsi žemės ūkiu (19 a. taip buvo beveik visose Europos valstybėse). Ne visi valstiečiai, gyvenantys kaimuose, buvo tik žemdirbiai: Kauno gubernijoje 41 100 gyventojų (24 700 vyrų ir 16 400 moterų), besiverčiančių žemės ūkiu, turėjo ir kitus pagalbinius darbus (užsiėmė audimu, verpimu, siuvėjų, batsiuvių, račių, stalių bei dailidžių, anglininkų amatu, sielių plukdymu, žvejyba, kitais verslais). Apie 2200 gubernijos gyventojų buvo juodadarbiai ir padieniai darbininkai. Apdirbamojoje pramonėje Vilniaus gubernijoje dirbo 18 000, Kauno – 12 500 gyventojų (6 lentelė). Dalis gyventojų (3085 žmonės) šiose gubernijose vertėsi prekyba. Gimusieji toje pačioje gubernijoje darbininkai ir tarnai sudarė 93 %, kitose gubernijose – 6,9 %, kitose valstybėse – 0,1 % šių gubernijų gyventojų. Visos Rusijos imperijos europinėse gubernijose vietiniai gyventojai sudarė 70–78 % darbininkų ir tarnautojų.

6 lent. Kauno ir Vilniaus gubernijų darbininkų ir tarnų pasiskirstymas pagal užsiėmimus (1897)
Užsiėmimas Vilniaus gubernija Kauno gubernija Iš viso
  Gyventojų skaičius iš jų Gyventojų skaičius iš jų Gyventojų skaičius Gyventojų dalis (%)**
  vyrų moterų vyrų moterų
žemdirbystė* 39 096 22 577 16 519 107 082 58 842 48 240 146 178 81 81
gyvulininkystė 10 649 8 140 2 509 16 948 10 872 6 076 27 597 15,45
kiti žemės ūkio darbai 361 296 65 734 404 330 1 095 0,61
miško ūkis 509 496 13 564 562 2 1 073 0,60
žvejyba ir medžioklė 67 67 - 45 45 - 112 0,06
kasyba 59 56 3 9 7 2 68 0,04
metalų lydymas 44 43 1 11 11 - 55 0,03
pluoštinių medžiagų apdirbimas 439 132 307 308 120 188 747 0,42
gyvulininkystės produktų perdirbimas 1 179 1 139 40 570 552 18 1 749 0,98
iš viso 52 403 32 946 19 457 126 271 71 415 54 856 178 674 100

*su gyvulininkyste

**palyginti su bendru gyventojų skaičiumi

Miestiečių luomas dar buvo negausus – pirkliai Vilniaus ir Kauno gubernijose sudarė po 0,2 % gyventojų. Kauno ir kitose gubernijose daugelis dvarininkų buvo smulkūs nusigyvenę bajorai (vien tik Vilniaus gubernijoje bajorų palikuonių, jau neturinčių beveik jokios nuosavybės, buvo daugiau kaip 2000). Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse (1914) Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijose gyveno 3 219 400 gyventojų. Su Klaipėdos krašto gyventojais, Lietuvos dabartinėje teritorijoje (apie 67 000 km2) buvo apie 3 350 500 gyventojų (7 lentelė), iš jų lietuvių – 52 %. K. Pakšto teigimu, Lietuvoje (88 000 km2) buvo apie 4,3 mln. gyventojų. Karo išvakarėse daugiausia gyventojų buvo Vilniaus apskrityje; Vilniuje buvo apie 206 000 (be gausios karių įgulos; 1919 liko 128 500), Kaune – 96 900, Klaipėdoje – 23 500 (1912; 1905 – 20 700). Kaune ir Vilniuje dauguma gyventojų buvo kitataučiai (19 a. pabaigoje lietuviai Kaune sudarė apie 7 % gyventojų).

7 lent. Lietuviškųjų gubernijų ir apskričių plotas ir gyventojai (1914)
Gubernijos, apskritys Teritorija (km2) Gyventojai (tūkst.) Miesto gyventojų dalis (%)
    iš viso miestuose kaimuose gyventojų tankis (žm./km2)
          1897 1914
Kauno gubernijos apskritys 40 260 1 857,1 195,1 1 662,0 38 46 10,5
  Kauno 4 029 301,8 91,1 210,7 56 75 29,3
  Ukmergės 5 866 263,6 16,9 246,7 39 45 6,1
  Zarasų 5 437 242,3 16,9 225,4 38 45 6,6
  Panevėžio 6 215 259,7 16,7 243,0 36 42 6,2
  Raseinių 6 485 279,2 14,1 265,1 36 43 5,1
  Telšių 5 306 216,0 8,3 207,7 35 41 3,8
  Šiaulių 6 922 294,5 31,1 263,4 35 43 10,0
Vilniaus gubernijos apskritys 17 305 961,6 228,4 733,2 37 56 23,7
  Vilniaus 6 196 484,3 214,6 269,7 39 78 42,9
  Švenčionių 5 237 223,3 7,4 215,9 33 43 3,2
  Trakų 5 872 254,0 6,4 247,6 35 43 2,3
Suvalkų gubernijos apskritys 6 571 400,7 45,3 256,3 47 61 11,3
  Naumiesčio 2292 88,3 9,4 78,9 36 39 11,2
  Vilkaviškio 1715 90,0 11,5 78,5 38 52 11,1
  Kalvarijos 1257 95,0 13,7 82,2 61 76 18,3
  Marijampolės 1307 127,4 10,7 116,7 53 97 9,3
iš viso lietuviškosiose gubernijose 64 136 3 219,4 468,8 2 651,5 49 50 14,6
Klaipėda ir Klaipėdos kraštas (1912) 2 848 131,1 61,6 69,5 ... 46 47,0
iš viso Lietuvoje 66 984 3350,5 530,4 2721,0 ... 50 15,8

19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje vyko masinė gyventojų migracija į užsienį (daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas, JAV) ir į kitas Rusijos imperijos gubernijas. Pirmieji emigrantai (daugiausia Rusijos valdžios persekiojami) išvyko į JAV dar 19 amžiuje. Tikslesnis emigrantų skaičius iki 19 a. pabaigos nėra žinomas, nes Lietuvos gyventojai užsienyje buvo registruojami daugiausia kaip Rusijos piliečiai arba katalikai (lenkai). JAV lietuvių metraštis Vienybė skelbia, kad iki 1899 iš Lietuvos jau buvo atvykę apie 100 000 lietuvių, o su jau čia gimusiais, JAV gyveno ne mažiau kaip 300 000 lietuvių. Lietuviai imigrantai JAV pradėti registruoti tik nuo 1899. 1899–1914 į JAV emigravo apie 253 000 lietuvių (8 lentelė). Didžiausią emigrantų dalį (67,6 %) sudarė vyrai. Be to, dalis Lietuvos gyventojų išvyko į Angliją, Vokietiją, kitas šalis.

8 lent. Lietuvių emigracija į JAV 1899–1914
Metai Emigrantų skaičius
  vyrų moterų iš viso
1899 5 291 1 567 6 858
1900 7 683 2 628 10 311
1901 6 499 2 316 8 815
1902 8 576 3 053 11 629
1903 10 721 3 711 14 432
1904 8 854 3 926 12 780
1905 13 842 4 762 18 604
1906 9 429 4 828 14 257
1907 18 716 7 168 25 884
1908 8 522 5 198 13 720
1909 10 284 4 970 15 254
1910 15 360 7 354 22 714
1911 10 473 6 554 17 027
1912 8 098 5 980 14 078
1913 16 069 8 578 24 647
1914 12 282 9 302 21 584
iš viso 170 699 81 895 252 594

19 a. 7 dešimtmetyje dėl padidėjusio nedarbo ir santykinio gyventojų skaičiaus pertekliaus (ypač kaimuose) prasidėjo ekonominė emigracija. Daug Lietuvos gyventojų išvyko uždarbiauti į kitas Rusijos gubernijas (daugiausia į didžiuosius pramonės miestus). 1897 įvairiose Rusijos gubernijose gyveno apie 300 000 išeivių iš Lietuvos. Dauguma išeivių (240 500) įsikūrė europinės Rusijos imperijos dalies miestuose (Mintaujoje, Rygoje, Vitebske, Sankt Peterburge, Liepojoje). Prieš I pasaulinį karą Latvijoje gyveno apie 100 000 lietuvių. Dalis lietuvių kūrėsi Rusijos kaimuose, kur gaudavo žemės. 1897 lietuviai gyveno ir Sibire: Tobolsko gubernijoje – 3200, Tomsko ir Krasnojarsko – po 2500, Irkutsko – 1700 Lietuvos gyventojų. Dalis jų (8500) iš Vilniaus ir Minsko gubernijų į Sibirą buvo ištremti po 1830–31 sukilimo ir 1863–64 sukilimo. Neradę tinkamų sąlygų dalis persikėlėlių grįžo į Lietuvą. Rusijos valdžia, norėdama sparčiau rusifikuoti Lietuvą (ypač po 1863–64 sukilimo), čia atkeldavo daug rusų, o dalis rusų sentikių atvykdavo patys. 1897 gyventojų surašymo duomenimis, į lietuviškas gubernijas iš kitų Rusijos imperijos gubernijų atvyko 157 300, išvyko 294 600 žmonių; tai mažino Lietuvos gyventojų skaičių.

2764

pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai

Lietuvos gyventojai Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1914)

Lietuvos gyventojai Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)

Lietuvos Respublikos gyventojai (1918–1940)

Lietuvos gyventojai sovietinės (1940–1941) ir Vokietijos (1941–1944) okupacijų metais

Lietuvos gyventojai sovietinės okupacijos metais (1944–1990)

Lietuvos Respublikos gyventojai po nepriklausomybės atkūrimo

lietuviai

Lietuvos tautinės mažumos