Lietuvos laisvės armijos vyriausiojo štabo organizacijos schema

Lietuvõs láisvės ármija (LLA), Lietuvos pasipriešinimo nacių Vokietijos ir SSRS okupaciniam režimams karinė politinė organizacija. Veikė 1941 12–1946 04. Įkurta 1941 12 13 Vilniuje. Vienas įkūrėjų ir pirmasis vadas buvo K. Veverskis (slapyvardis Senis). Jam žuvus organizacijai vadovavo A. Eidimtas (slapyvardžiai Žybartas, Vygantas; suimtas 1945 04). Armijai priklausė jaunenieji karininkai, studentai, inteligentai. LLA, remdamasi karine jėga ir naudodamasi kariaujančių ar kariausiančių didžiųjų valstybių konfliktais, siekė atkurti Lietuvos valstybę. Skiriami veiklos 3 etapai: 1941–43 – antinacinis, iki 1944 07 – pereinamasis (organizacinis), 1944 07–1946 04 – antisovietinis.

Iš pradžių LLA veikla buvo nukreipta prieš nacių Vokietijos okupaciją. Per antrąjį etapą armija organizavo kariuomenę kaip partizanų, vadinamų Vanagų, dalinius ir rengėsi sukilimui, per trečiąjį – kariavo partizaninį karą prieš SSRS okupacinį režimą. 1942 buvo įkurtas LLA vyriausiasis štabas (schema), Lietuva suskirstyta į armijos apylinkes, kurios apėmė apskričių teritoriją (apylinkė). 1943 pradžioje apylinkių štabuose įkurti žvalgybos, organizacinis ir ūkio skyriai. 1943 1 pusėje įkurtos LLA Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apygardos (planuota Klaipėdos apygarda neįkurta; apygarda).

SSRS kariuomenei vėl okupuojant Lietuvą, 1944 07 20 LLA buvo suskirstyta į Organizacinį sektorių (OS; jo nariai gyveno legaliai, vykdė tiekimo ir žvalgybos funkcijas) ir Veikiantįjį sektorių (VS; jo nariai buvo ginkluoti ir vadinti vanagais). LLA karinių dalių vadu paskirtas A. Karalius. 1944 08 įkurta kovai su SSRS okupaciniu režimu vadovaujanti politinė organizacija – Lietuvos gynimo komitetas. 1944 LLA buvo vienintelė organizacija, griežtai draudžianti savo nariams išvykti iš Lietuvos. 1944 07 armija perėjo prie aktyvios kovos; turėjo apie 10 000 narių. 1944 08–09 LLA vadovybė, nacių valdžios sutikimu, pasiuntė į Vokietijos žvalgybos mokyklas apie 100 kovotojų, kurie po mokymų grįžo kaip desantininkai ir įsitraukė į antisovietinę partizaninę kovą. LLA Vanagų daliniai tapo sudarytų antisovietinių partizanų junginių (Lietuvos laisvės armijos Trečioji šiaurės apygarda, Vytauto apygarda, Žemaičių legionas, 1946 04 pertvarkytas į Žemaičių apygardą) branduoliu. Armijos organizacinę struktūrą, kovinę patirtį perėmė ir panaudojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kūrėjai. Visoje Lietuvoje paplito LLA statutai, jų pagrindu buvo kuriami antisovietinių partizanų dokumentai.

LLA 1944 leido tarnybinį biuletenį Karinės ir politinės žinios (tiražas apie 1000 egzempliorių) ir laikraštį Karžygys (nuo 3 numerio Laisvės karžygys).

269