Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1963, architektas Viktoras Anikinas) Vilniuje

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija Pabudę iš knygų bibliotekos atvirose knygų lentynose

bibliotekos knygų saugykloje

Martyno Mažvydo skulptūra Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (bronza, atidengta 1997, skulptorius Gediminas Jokūbonis; © LATGA, 2018)

Lietuvõs nacionãlinė Martýno Mãžvydo bibliotekà, 1919 Lietuvõs centrnis knygýnas, 1919–1936 Valstýbinis centrnis knygýnas, 1936–1940 ir 1941–1944 Lietuvõs centrnė bibliotekà, 1940–1941 ir 1944–1950 Lietuvõs SSR centrnė valstýbinė bibliotekà, 1951–1988 Lietuvõs SSR valstýbinė respubliknė bibliotekà, 1988–1989 Lietuvõs SSR valstýbinė Martýno Mãžvydo bibliotekà, didžiausia šalies mokslinė ir parlamento (nuo 1991) biblioteka; valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla; nacionalinis spaudos archyvas. Nacionalinės bibliografijos, lituanistinių leidinių valstybinio registravimo, šalies bibliotekų tiriamosios ir metodinės veiklos koordinavimo centras. Yra Vilniuje.

Veikla

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kaupia ir saugo Lietuvoje ir užsienyje skelbtus lituanistinius leidinius ir kitus dokumentus (natas, mikroformas, garso ir vaizdo, kartografinius, elektroninius, aklųjų raštu išspausdintus ir kitus dokumentus), šalies kultūrai ir mokslui išliekamąją vertę turinčius rankraščius ir kitus skelbtus dokumentus (disertacijas, dvarų, asmeninius archyvus ir kitus), bibliotekos įgytus, paveldėtus, dovanotus arba pirktus nevalstybinių institucijų, asmenų dokumentus, užsienyje skelbtus įvairių mokslų (daugiausia humanitarinių ir socialinių) dokumentus, kaupia nacionalinės bibliografijos duomenų banką kaip rašytinio kultūros paveldo dalį, elektroninių išteklių archyvą, kartu su kitomis bibliotekomis kaupia ir tvarko Lietuvos bibliotekų suvestinį katalogą (LIBIS).

Sudaro mainų ir vidaus rezervinį fondą, vykdo vidaus ir tarptautinius dokumentų mainus, kontroliuoja, kad dokumentų privalomieji egzemplioriai patektų į nacionalinį leidinių archyvinį fondą ir bibliotekas. Gauna po du nemokamus privalomuosius visų rūšių Lietuvos spaudinių egzempliorius.

Suteikia leidiniams ir registruoja tarptautinius standartinius numerius (ISBN, ISSN, ISMN).

Dalyvauja rengiant bibliotekų, dokumentavimo ir informacijos, bibliografavimo ir referavimo, archyvų ir dokumentų, informacijos mokslų bei leidybos sričių šalies ir tarptautinių standartų projektus, kontroliuoja, kaip taikomi šalies standartai, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kultūros bei bibliotekų valstybines programas.

Skaitmeninamas turimas dokumentinis paveldas siekiant integruotis į vientisą Lietuvos kultūros paveldą bei vieningą virtualią elektroninio paveldo sistemą bei kurti elektroninius išteklius.

Biblioteka organizuoja mokslinius, metodinius, informacinius, kultūrinius renginius (konferencijas, parodas, teminius vakarus, kūrybines dirbtuves, filmų peržiūras ir kitus).

Bendradarbiauja su apie 200 užsienio šalių bibliotekomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) nacionalinių bibliotekų darbuotojų seminarą (LiLaEst, nuo 1968).

Rengia ir leidžia profesinį žurnalą „Tarp knygų“, valstybinę bibliografijos rodyklę „Bibliografijos žinios“ (nuo 1949; iki 1991 Bibliotekų darbas), Lietuvos valstybinę einamąją bibliografiją, įvairių mokslo sričių bibliografines rodykles, duomenų bazes, ekspresinformacijas apie šalyje skelbtus dokumentus, bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros ir informacijos mokslų darbų rinkinius, monografijas, kitus mokslinius ir metodikos leidinius, kartu su kitomis bibliotekomis – nacionalinę retrospektyviąją bibliografiją, rengia bibliografinius ir autoritetinius (sudaromi siekiant kontroliuoti aprobuotų vardų formas ir nuorodas) įrašus šalyje publikuojamiems dokumentams.

2018 biblioteka turėjo 14 597 vartotojus, išdavė 828 219 dokumentų, bibliotekoje apsilankė 470 530 lankytojų.

Struktūra

Veikia 6 departamentai: Paslaugų (yra Vartotojų aptarnavimo, Informacinio aprūpinimo, Muzikos ir vizualiųjų menų skyriai), Komunikacijos ir rinkodaros (Leidybos, Rinkodaros ir intelektinių paslaugų, Ryšių su visuomene skyriai), Informacijos mokslų (Nacionalinės bibliografinės apskaitos, Leidybos produkcijos identifikavimo, Bibliotekininkystės skyriai), Dokumentinio paveldo tyrimų (Retų knygų ir rankraščių, Lituanistikos, Judaikos skyriai), Informacijos išteklių (Dokumentų konservavimo ir restauravimo, Skaitmeninimo, Metaduomenų kūrimo, Bendrųjų fondų, Bibliotekos fondo plėtros, Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriai), Vaikų ir jaunimo literatūros (Aptarnavimo, Tyrimo ir sklaidos, Kultūrinės edukacijos skyriai).

Yra Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrius, Buhalterijos, Projektų valdymo, Vadovybės ir informacijos, Informacijos analitikos, Informaciniių technologijų valdymo, Bendrasis, Raseinių skyriai.

Veikia 12 skaityklų (Humanitarinių mokslų, Lituanistikos, Muzikos ir vizualiųjų menų, Retų knygų ir rankraščių, Socialinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Žiniasklaidos, Palangos vasaros skaitykla, įkurta 1966, Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, Judaikos tyrimų centras, Valstybingumo erdvė, Laisvalaikio skaitiniai į namus), lėlių teatro studija Berniukas Žirniukas.

Fondai

2019 pradžioje bibliotekos dokumentų fondus sudarė daugiau kaip 6,4 mln. vienetų (apie 17 mln. pavadinimų). Bibliotekoje saugoma 68 inkunabulai, 700 paleotipų, senų ir retų spaudinių rinkinys – 15–18 a. knygos (30 000 vienetų) ir periodika, oficialūs raštai, kartografija, muzikalijos ir kiti dokumentai, priklausę Lietuvos valstybinėms, pasaulietinėms ir bažnytinėms institucijoms (pavyzdžiui, Kražių kolegijai), teologo J. K. Gintilos, Žemaičių vyskupo M. Giedraičio bibliotekoms. Saugoma M. Liuterio, Ph. Melanchthono, Erazmo Roterdamiečio ir kitų autorių raštai, 17–18 a. Europos aukštųjų mokyklų disertacijos ar jų tezės, antikos autorių raštai ir jų komentarai, pergamentų rinkinys (141 vienetas), iš jų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos (42 vienetai). Bibliotekoje yra Lietuvos didikų, Bažnyčių hierarchų, Vilniaus magistro raštas ir išrašai iš įvairių aktų knygų, Hugo de Folieto (1100 ar 1110–1172 ar 1174) rankraštinė knyga Apie sielos tvirtovę (De claustro animae; 14 a. pabaigos nuorašas). Yra Lietuvos valstybės teritorijoje spausdintų knygų rinkinys, apimantis nuo 16 a. spausdintas knygas ir periodinius leidinius lotynų, lenkų, anglų, prancūzų, rusų ir kitomis kalbomis, iš jų ankstyvosios knygos. M. Daukšos versta J. Wujeko mažoji postilė Postilla Catholicka (1599 Vilniuje), A. Kojalavičiaus‑Vijūko Lietuvos istorija (Historiae Lituanae; pirmoji dalis išspausdinta 1650 Dancige, antroji dalis – 1669 Antverpene), 112 unikalių lietuviškų 18–19 a. knygų, 19–20 a. lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, Lietuvoje ir užsienyje gyvenusių menininkų veikalų, dar saugoma apie 420 000 meno knygų, albumų, reprodukcijų, raižinių, estampų, atvirukų, fotografijų, plakatų, daugiau kaip 100 000 gaidų (nuo 16 a., iš jų – 16–18 a. 500 retų gaidų rinkinys).

Narystė įvairiose organizacijose

Nuo 1992 Europos Tarybos informacijos biuro, nuo 1993 Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, nuo 1995 Tarptautinės atominės energetikos agentūros, nuo 2001 Tarptautinio valiutos fondo depozitinė biblioteka. Nuo 1992 Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos (International Board on Books for Young People, IBBY), nuo 1993 Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA), nuo 1995 Tarptautinės muzikinių bibliotekų archyvų ir dokumentacijos centrų asociacijos (International Association of Music Libraries Archives and Documentation Centres), nuo 2007 Europos bibliotekos (The European Library) narė. Dalyvauja Nacionalinių bibliotekų direktorių, Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencijų, Europos mokslinių bibliotekų, Teisės informacijos centrų ir teisės informacijos specialistų konsorciumų, Baltijos jūros kraštų bibliotekų darbo grupės Bibliotheca Baltica ir kitų organizacijų veikloje. Nuo 2002 Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė.

Istorija

Bibliotekos steigimo idėja buvo iškelta 19 a. pradžioje, bet S. Daukanto ir M. Valančiaus raginimų įkurti biblioteką dėl spaudos draudimo nepavyko įgyvendinti. Panaikinus lietuvių spaudos draudimą rinkti lituanistinę spaudą ėmėsi 1907 įsikūrusi Lietuvių mokslo draugijos biblioteka.

1919 01 Lietuvos švietimo liaudies komisariatas, reorganizavęs Vilniaus viešąją biblioteką (įkurta 1865; jai atiteko dalis 1832 uždarytos Vilniaus universiteto bibliotekos), įkūrė Lietuvos centrinį knygyną (pradėjo veikti 1919 02 01).

1919 04 Lenkijai okupavus Vilnių biblioteka perkelta į Kauną. Fondai buvo papildyti bibliotekai dovanotomis, jos surinktomis ir pirktomis knygomis. 1919 12 20 išleistas Lietuvos Laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. 1919 pabaigoje fonduose buvo apie 18 000, 1921 – apie 63 400 dokumentų. Dalį jų (1923 – 4248, 1934 – daugiau kaip 34 000 dokumentų) perdavė Lietuvos universitetui (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas). 1940 fondus sudarė apie 76 000 dokumentų, 1940–1941 jie papildyti nacionalizuotais (apie 200 000 egzempliorių) spaudiniais.

Per Antrąjį pasaulinį karą dalis dokumentų (19 175 egzemplioriai) buvo išgrobstyta ir sunaikinta, 1945–1950 daug knygų sunaikino sovietinė cenzūra, kai kurios Lietuvoje ir užsienyje išleistos knygos ir žurnalai pateko į uždarus specialiuosius fondus. 1950–1953 Vilniaus bibliotekoms buvo perduota apie 33 000 tomų. 1963 pastačius dabartinius bibliotekos rūmus biblioteka perkelta į Vilnių, oficialiai atidaryta 1963 12 04.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę fondai papildyti SSRS okupacijos metais draustomis knygomis. 1985–1999 rengė metinį mokslinį knygotyros seminarą Mažvydo skaitymai. 1991–1994 Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių lietuvių organizacijos ir pavieniai asmenys dovanojo bibliotekai 43 400 knygų ir kitų spaudinių. 2003 pastatytas bibliotekos priestatas. 2007 pradžioje bibliotekos fondus sudarė 6 912 266 egzemplioriai dokumentų (1 896 661 pavadinimas), iš jų – 5 140 093 knygos ir serialiniai leidiniai, 67 550 rankraščių, 90 192 mikroformos, 11 539 kartografijos, 113 438 spausdintiniai natų, 75 623 garso, 99 880 vaizdo ir 1 313 951 kitas dokumentas, buvo prenumeruojami 1607 pavadinimų periodiniai leidiniai. 2008 pradėta pagrindinio bibliotekos pastato rekonstrukcija, baigta 2016. 2016 pradžioje bibliotekos fonduose buvo 6 553 595 dokumentai: 3 362 958 knygos, 1 204 594 serialiniai leidiniai, 83 091 rankraštis, 80 133 mikrokopijos, 12 153 kartografijos dokumentai, 116 090 spausdintinių natų dokumentų, 83 484 garsiniai regimieji dokumentai, 99 917 vaizdinių dokumentų, 3949 duomenų bazės fizinėse laikmenose, 1223 elektroniniai periodiniai leidiniai fizinėse laimenose, 1 498 259 kiti dokumentai.

Vadovai

Bibliotekos direktoriai: E. Volteris (1919–1922), Andrius Škėma (1922–1935), Juozas Avižonis (1935–1939), J. Rimantas (1939–1950), Danielius Čepas (1950–1952), Jonas Urbanavičius (1952–1958), Vaclovas Jurgaitis (1959–1976), J. Baltušis (1976–1982), V. Bulavas (1982–2004), V. A. Gudaitis (2004–2010), R. Gudauskas (nuo 2010).

Keičiantis direktoriams laikinai jų pareigas ėjo Antanas Trumpickas (1952), Peisachas Freidheimas (1958–1959), Algirdas Plioplys (2010).

2271

Lietuvos nacionalinė biblioteka; Martyno Mažvydo biblioteka; -Mažvydo biblioteka, -nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka