Lietuvos raudonoji knyga

Lietuvõs raudonóji knygà. Lietuvoje apie retųjų objektų apsaugą jau buvo kalbama 1959 priimtame Gamtos apsaugos įstatyme. 1962 Gamtos apsaugos komitetas patvirtino saugotinų augalų sąrašus, į juos buvo įrašyta 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys. 1976 buvo patvirtinti Lietuvos raudonosios knygos sąrašai, kurie 1981 išleisti atskiru leidiniu Lietuvos TSR raudonoji knyga. Į jį įtraukta 30 aukštesniųjų augalų, 41 paukščių rūšis ir viena kamanių gentis.

plačioji platužė

pajūrinė zunda

1992 išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje buvo 210 saugotinų augalų, 81 grybų ir kerpių, 210 gyvūnų rūšių. 2007 išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje yra 339 augalų, 175 grybų ir kerpių, 253 gyvūnų rūšys.

47 rūšys įrašytos į nulinę (išnykusių ar galbūt išnykusių) kategoriją. Šioje kategorijoje yra elniavabalis, ąžuolinis ūsuotis, europinis kukmedis, šiaurinė katuogė, plūduriuojantysis agaras. Nerandama ir seniau augusių grybų rūšių: paprastojo taukiaus, ilgakotės mikrostomos. 1 kategorijoje (159 rūšys) įrašytos nykstančios ar ties išnykimo riba esančios rūšys.

boružinis storagalvis

Tai – šiaurinis auksinukas, gencijoninis melsvys, pietinis safyras, jūrinė nėgė, balinis vėžlys, lygiažvynis žaltys, juodakaklis naras, rudasis peslys, kilnusis erelis, ilgasnukis ruonis, lūšis, t. p. nemažai augalų: šerinė kalnarūtė, miškinis spyglainis, trilapė bligna, gauruotasis gvazdikas, beržas keružis. Iš grybų labiausiai nykstantys yra geltonžvynė guotė, kietoji guotė, gyslotoji krempliabudė, aitrusis baltikas. 2 kategorijoje (162 rūšys) įrašytos pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas sparčiai mažėja. Šioje kategorijoje yra didžioji miegapelė, juodasis gandras, dirvinis sėjikas, kurtinys, žuvininkas, purpurinis plokščiavabalis, ūsuotis dailidė, t. p. augalai: vėjalandė šilagėlė, pelkinė uolaskėlė.

pilkoji žąsis

gaidukas

Iš grybų – lazdyninis kelmenis, geltonasis kiškiaausis. 3 kategorijoje (240 rūšių) įrašytos retos rūšys, kurių populiacijų yra mažai dėl jų biologinių savybių. Tokios rūšys – miškinė miegapelė, baltasis kiškis, gulbė giesmininkė, jūrinis erelis, tetervinas, ąžuolinis stiklasparnis, ilganosė smėliabitė, mažažiedė lūgnė, didžioji astrancija, pievinis šalavijas, t. p. grybai: dėmėtasis baravykas, ūmėdinė guotė, kopūstagalvis raukšlius.

4 kategorijoje (136 rūšys) yra neapibrėžtos statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas. Tai – beržinė sicista, šermuonėlis, mažasis baublys, liepsnotoji pelėda, pilkoji starta, žalioji rupūžė, reliktinis lašalas, smėlinė auslinda, machaonas, paprastoji vandens lelija, t. p. grybai: didysis pievagrybis, baltoji skydabudė, tikroji raudonpintė.

lūšis

23 rūšys (pvz., medicininė dėlė, gervė, meškinis česnakas) įrašytos į 5 kategoriją (išsaugotos rūšys, kurių gausumas atsikūrė).

2021 išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje yra 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys. Knyga parengta pagal 2019 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Naujojoje knygoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo ketvirtadaliu, nes rūšys buvo vertinamos remiantis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos kriterijais.

Lietuvos raudonosios knygos (2007) viršelis

Lietuvos raudonoji knyga – boružinis storagalvis, žuvininkas, šilagėlė, lūšis

1323

raudonoji knyga

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką