Lietuvõs tapýba

Gotikos tapyba

Iš gotikos ankstyvojo (14 a.) laikotarpio išliko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bažnyčioms ir liturgijai skirtos tapybos – tai bizantiškojo stiliaus bruožų turinčios freskos (Trakų pilyje, Vilniaus katedros požemių kriptoje), molbertiniai paveikslai (daugiausia bizantiškųjų ikonų tipo), miniatiūros. Molbertinės tapybos – tapyta ant medžio lentų tempera arba aliejumi, vaizduota Švč. Trejybė ir Dievas Tėvas su Nukryžiuotojo figūrėle – išliko nedaug. Miniatiūromis puošta giesmynai, kitos liturginės knygos. Rasta brandžiosios gotikos (16 a.) sienų tapybos Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčioje, skliautų tapybos – Šv. Mikalojaus bažnyčioje (abi Vilniuje); ryšku Vakarų Europos vėlyvosios gotikos bruožai, vokiškų knygų miniatiūrų įtaka.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčios Vilniuje freska Guldymas į karstą (16 a. pradžia)

Renesanso tapyba

Renesanse sukurta (vietinių ir Vakarų Europos meistrų) religinių, mitologinių, batalinių kompozicijų, portretų, juose persipynę vėlyvosios gotikos ir baroko bruožai. Išliko ištapytų maldaknygių iliustracijų, miniatiūrų.

Baroko tapyba

Baroko stilius pradėjo reikštis 16 a. pabaigoje, išplėtotas 17 a. pradžioje. Labiausiai suklestėjo sienų tapyba – rūmai ir bažnyčios dekoruoti freskomis (Pažaislio bažnyčioje Kaune, 1678–1685, Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje, apie 1692, dailininkas M. Palloni); būdinga ryškios spalvos, sudėtingi rakursai, dramatizmas. Rekonstruota nemažai gotikinių altorių, plito dinamiškesnė, puošnesnė stilistika, žymu Nyderlandų, Rytų Europos įtaka (J. G. Berchhoffo, J. Jermaševskio, minimas 1711–1755, S. Czechowicziaus altoriniai paveikslai). Plito pasaulietinė tapyba – reprezentaciniai, imaginaciniai, epitafiniai portretai, mūšių, politiškai svarbių įvykių scenos. Būdinga detali realistinė tapysena (Raitas Vilniaus vaivada J. K. Sapiega 17 a. pabaiga). Kurtos valdovų ir didikų šeimų portretų galerijos (Nesvyžiaus Radvilų galerija, apie 1730).

Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu (aliejus, sidabras, auksavimas, 17 a. vidurys, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia)

18 amžiaus pabaigos–19 amžiaus tapyba

18 a. pabaigoje Lietuvos tapybos plėtotei didelę įtaką darė Vilniaus meno mokykla – atsirado klasicizmo, vėliau – romantizmo stiliaus apraiškų. Tapytojai stažavo užsienyje, daugiausia Italijoje. Pradėta tapyti alegorines, mitologines kompozicijas, peizažus, visuomenės įvairių luomų atstovų portretus; vyravo istorinė tematika. Klasicistiniams paveikslams būdinga statiška, harmoninga, aiški kompozicija, žmogaus figūros proporcingas vaizdavimas, santūrus koloritas. Žymiausi tapytojai – P. Smuglevičius, J. Rustemas, J. Oleškevičius, D. Kondratavičius (1765–1844), J. Peška, V. Smakauskas. Romantizmo bruožų turi patriotinio, nacionalinio turinio paveikslai, buitinės scenos, peizažai. Ekspresyvesne tapysena, dramatiniu turiniu, individualesniu stiliumi pasižymi J. Rustemo, J. Damelio, V. Dmachausko kūriniai. Romantizmo bruožų turi 19 a. 2 pusėje kūrusių K. Alchimavičiaus, E. M. Römerio, 20 a. pradžios simbolistų (F. Ruščico, M. K. Čiurlionio, K. Stabrausko, A. Žmuidzinavičiaus, A. Varno) tapyba.

P. Smuglevičius. Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darėjų (aliejus, po 1785, Lietuvos dailės muziejus)

K. Ruseckas. Besijuokiantis italas (aliejus, 1824, Lietuvos dailės muziejus)

20 amžiaus 1 pusės tapyba

20 a. pradžioje Lietuvos tapybos raidą skatino Vilniaus dailės draugijos ir Lietuvių dailės draugijos veikla, rengiamos parodos. Tęstos Vakarų Europos stilių (simbolizmo, realizmo, art nouveau) tradicijos, sekta modernizmo dailės kryptimis. P. Kalpokas, J. Šileika, J. Vienožinskis, V. Eidukevičius plėtojo impresionizmo ir postimpresionizmo principus, V. Kasiulis, J. Mackevičius, grupuotės Ars nariai – ekspresionizmą, V. Kairiūkštis – konstruktyvizmą, V. Bičiūnas – futurizmą.

M. K. Čiurlionis. Sonata II (Pavasario sonata. Allegro; tempera, 1907, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

V. Vizgirda. Kaimo gatvė su koplytėle (aliejus, 1939, Lietuvos dailės muziejus)

20 amžiaus 2 pusės tapyba

Po II pasaulinio karo diegtas socialistinio realizmo metodas – nutapyta propagandinių paveikslų, istorinio, buitinio žanro kompozicijų, natiurmortų, peizažų, portretų. 4 dešimtmetyje pradėta kurti individualesnio stiliaus ir tematikos tapybą. Apibendrinta, ekspresyvesne plastika, Ars koloristinės tapybos tradicijų tąsa, tautodailės motyvų savita stilizacija ir poetiniais vaizdiniais pasižymėjo V. Ciplijausko, M. Cvirkienės, S. Džiaukšto, V. Gečo, A. Gudaičio, V. Karatajaus, L. Kazoko, V. Mackevičiaus, A. Motiejūno, A. Petrulio, A. Savicko, L. Surgailio, B. Uoginto tapyba. Industrinių peizažų nutapė J. Čeponis, A. Stasiulevičius, J. Švažas, abstrahuotų kompozicijų su savita ironija, politiniais įvaizdžiais – V. Antanavičius, L. L. Katinas, V. Kisarauskas. Sukurta monumentalių sienų tapybos kūrinių etnografine, mitologine tematika (S. Veiverytė, kiti). 8 dešimtmetyje jaunesnioji tapytojų karta (Romualdas Balinskas, g. 1959, R. Bartkevičius, R. Z. Bičiūnas, K. Dereškevičius, B. Gražys, P. Griušys, L. Gutauskas, A. Jacovskis, G. P. Janonis, G. Kazimierėnas, A. J. Kuras, A. Martinaitis, H. Natalevičius, K. Paliokas, V. Paukštė, I. Piekuras, Š. Sauka, A. Skačkauskas, M. Skudutis, R. Sližys, A. J. Stankevičius‑Stankus, A. Šaltenis, A. Švėgžda, P. R. Vaitiekūnas, kiti) ėmėsi egzistencinių temų, aštresnio aplinkos ir vidinio pasaulio vaizdavimo, grotesko, ironijos, siurrealizmo. Išeivijoje Ars idėjos paveikė P. Domšaičio, P. Kiaulėno, P. Lapės, A. Valeškos, R. Viesulo, V. Vizgirdos ir kitų tapybą. Abstrakčiosios tapybos įvairias atmainas išplėtojo E. A. Cukermanas, J. Čeičytė, L. Drazdauskaitė, D. Kasčiūnaitė, R. V. Katiliūtė, V. Povilaitis, Arūnė Tornau (g. 1956), K. Zimblytė, išeivijoje – K. Žoromskis, K. Varnelis (abu vėliau grįžę į Lietuvą), K. Zapkus, P. Gailius, Tadas Burba (g. 1939), ir kiti.

A. Gudaitis. Trys Petronėlės I (aliejus, 1964; © LATGA, 2018)

P. Repšio freska Pasaulio medis Vilniaus universiteto Lituanistikos centre (ciklo Metų laikai fragmentas, 1974–1984; © LATGA, 2018)

20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios tapyba

20 a. 9–10 dešimtmetyje modernistinės tapybos idėjas plėtojo grupės 24, postmoderniosios tapybos tendencijas – grupės Angis nariai.

Išsiskyrė Elenos Balsiukaitės‑Brazdžiūnienės (g. 1958), Aušros Barzdukaitės‑Vaitkūnienės (g. 1962), A. Petrašiūnaitės, kitų tapytojų plėtojama moters pasaulėvaizdžio tematika ir motyvai. Religines temas interpretuoja A. Baltrūnas (g. 1957), S. Maslauskaitė, Meda Norbutaitė (g. 1969), Jolanta Šalkauskaitė (g. 1966).

Ekspresyvią tapybą toliau kuria J. Aukštikalnytė‑Varkulevičienė, Rūta Eidukaitytė (g. 1977), Gustas Jagminas (g. 1979), M. Jankus, Živilė Jasutytė (g. 1965), Vytenis Lingys (g. 1956), Arvydas Martinaitis (g. 1971), Ieva Skauronė (g. 1978), Alonas Štelmanas (g. 1978), S. Teitelbaumas, Justinas Vaitiekūnas (g. 1972), E. Velaniškytė, Simas Žaltauskas (g. 1980), radikalia realistine tapymo maniera kuria Ž. Augustinas, P. Jurkšaitytė, P. Juška.

Abstrakčią, minimalistinę raišką plėtoja R. Čeponis, Deima Katinaitė (g. 1974), Linas Jusionis (g. 1986), dekoratyvią abstrakciją – I. Martinaitytė‑Mediodia (g. 1968), Irma Leščinskaitė (g. 1970), Algimantas Černiauskas (g. 1988).

Konceptualias tapybos strategijas ir šiuolaikines temas plėtoja Kristina Ališauskaitė (g. 1984), J. Barilaitė, Konstantinas Gaitanži (g. 1977), E. Gineitytė, J. Jarulytė, A. Jonkutė, J. Jurcikas, Eglė Karpavičiūtė (g. 1984), A. Kirvelytė, Jolanta Kyzikaitė (g. 1980), Miglė Kosinskaitė (g. 1965), L. Liandzbergis, Petras Lincevičius (g. 1990), V. Marcinkevičius, Povilas Ramanauskas (g. 1987), E. Ridikaitė, Rosanda Sorakaitė (g. 1988), Egė Ulčickaitė (g. 1989), Andrius Zakarauskas (g. 1982) ir kiti.

D. Kasčiūnaitė. Šilkinė suknelė (aliejus, 1998; © LATGA, 2018)

B. Gražys. Skaudi šviesa (aliejus, 2012; © LATGA, 2018)

L. Šalčiūtė. Meilė tvyro ore (aliejus, akrilas, 2015; © LATGA, 2018)

gotika Lietuvos dailėje

renesansas Lietuvos dailėje

barokas Lietuvos dailėje

klasicizmas Lietuvos dailėje

romantizmas Lietuvos dailėje

Lietuvos dailė 1900–1944

Lietuvos dailė 1945–1990

Lietuvos dailė po nepriklausomybės atkūrimo

lietuvių išeivijos dailė

lietuvių liaudies tapyba

L: J. Mulevičiūtė Modernizmo link: Dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918–1940 Kaunas 2001; A. Andriuškevičius Lietuvių dailė: 1996–2005 Vilnius 2006; Lietuvos tapyba 1960–2013 / sud. R. Jurėnaitė Vilnius 2014.

2271