Liudvika Didžiulienė-Žmona

Didžiulenė-Žmonà Liudvika 1856 05 03Robliai (Panemunėlio vlsč.) 1925 10 25Griežionėlės (Andrioniškio vlsč.; palaidota Padvarninkuose, Anykščių rj. savivaldybė), lietuvių rašytoja. A. Didžiulio motina. Mokėsi privačiai. Ištekėjusi už S. Didžiulio 1877 apsigyveno Griežionėlėse. Platino draudžiamąją lietuvių spaudą, Varpe, Ūkininke paskelbė apsakymų, straipsnių, korespondencijų. Rinko lietuvių tautosaką, sutautosakėjusius A. Strazdo, A. Vienažindžio, V. Ažukalnio-Zagurskio eilėraščius. 1896–1907 gyveno Mintaujoje, laikė moksleivių bendrabutį, globojo moksleivius lietuvius. 1905 įsitraukė į revoliucinį judėjimą, slėpė nelegalią literatūrą. Nuo 1915 gyveno Jaltoje, dirbo karo ligoninėje, organizavo lietuvių kultūrinę veiklą. 1924 grįžo į Lietuvą. Parašė apsakymų (Dėl tėvynės 1893, Vagių veislė 1905), apysaką Atgajėlė (1904), pjesių (Lietuvaitės 1912, Katei juokai – pelei verksmai, išspausdinta 1957), atsiminimų knygą Ką aš beatmenu (1926). Kūryba realistinė, joje reiškiamos tautinio judėjimo ir socialdemokratų idėjos, atskleidžiami socialiniai prieštaravimai.

R: Raštai 2 t. Vilnius 1996–98.

226