Lolita Jablonskienė

Jablònskienė Lolita 1962 03 10Vilnius, lietuvių dailėtyrininkė. H. Zabulio duktė. Dr. (hum. m., 1995). 1985 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1993 dėsto Vilniaus dailės akademijoje; docentė (2008). 1985–2002 Kultūros ir meno instituto, 2002–04 Kultūros, filosofijos ir meno instituto Dailės istorijos skyriaus mokslo darbuotoja. 1993–99 dirbo G. Soroso šiuolaikiniame meno centre (direktoriaus pavaduotoja). 2000–02 Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centro, nuo 2002 Nacionalinės dailės galerijos vadovė. Nuo 1994 Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, nuo 1995 Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. 2012–18 Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narė (pirmininko pavaduotoja). Su kitais parengė Dailės žodyną (1999), Lietuvos dailės istoriją (2002), knygą Pažymėtos teritorijos (2005). Dailės parodų (Po tapybos 1998, su A. Novicku, Nekaltas gyvenimas 2000, su E. Grigoravičiene, Antanas Gudaitis. Išsilaisvinimas 2004, su J. Mulevičiūte, Eksperimentas 2007–08, su J. Mulevičiūte, E. Grigoravičiene, visos Vilniuje, Lietuvos dailės ekspozicija Venecijos bienalėje 1999, 2005, su L. Pšibilskiu, ir kitos) kuratorė, Nacionalinės dailės galerijos nuolatinės ekspozicijos koncepcijos (2009, su J. Mulevičiūte ir kitais) ir jos atnaujinimo (2019, su Jolanta Marcišauskyte‑Jurašiene, Laima Kreivyte ir A. Narušyte) autorė. Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2017). Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžius (2019).

853