Lukiškių aikštės fragmentas

Lukiškių aikštė. Centre – Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia (fotografas J. Čechavičius, 1874, Vilniaus universiteto biblioteka)

Lukiškių aikštė. Paminklas nužudytiems 1863–1864 sukilimo vadams

Lukiškių aikštė. Lenino paminklo demontavimas 1991 08 23

Lukiškių aikštė (rekonstrukcija, 2018, architektai Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Kęstutis Akelaitis, Virginija Venckūnienė, Alicija Grigūnienė, Vytenis Raugala, Faustas Lasys)

Lùkiškių aikšt, viena pagrindinių Vilniaus aikščių. Iš pietų ją riboja Gedimino prospektas, iš vakarų – J. Tumo-Vaižganto gatvė, iš rytų – Vasario 16-osios gatvė, šiaurinėje dalyje yra Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios (1690–1727, 1737 pagal architekto A. A. Genu projektą pristatyti viršutiniai bokštų tarpsniai) ir vienuolyno ansamblis (1713–39 pastatyta vienuolyno namai, 18 a. pabaigoje – naujas korpusas). Aikštė pradėta formuoti 18 a. viduryje, 1817 jos plotas buvo 2 ha, pagal 1837 miesto planą – 8 ha. 19 a. pirmojoje pusėje aikštėje Rusijos kariniai daliniai rengdavo pratybas. 1852 aikštės pietine dalimi nutiestas Šv. Jurgio (dabar Gedimino) prospektas. Nutiesus geležinkelį senieji turgūs pradėjo trukdyti miesto plėtrai, todėl 1860 aikštėje buvo įrengtas svarbiausias miesto turgus; čia buvo atkelti Duonos (grūdų prekyba), Arklių (arkliai, galvijai ir kiti gyvuliai), Šieno (šienas ir šiaudai), Žaliasis (maisto produktai, paukščiai, kiaulės, laukiniai žvėrys) turgūs, svarstyklės, įrengta arbatinė. Iš pradžių turgaus teritorija buvo 4,29 ha, 20 a. pradžioje sumažėjo iki 0,7 ha. Per 1863–1864 sukilimą aikštėje Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu Rusijos kariuomenė vykdė egzekucijas (pakartas 21 sukilimo dalyvis, tarp jų vadai Z. Sierakauskas ir K. Kalinauskas, 1920 jų atminimui įrengta memorialinė akmens plokštė). Lukiškių aikštę buvo bandyta formuoti pagal 1875 Vilniaus miesto planą, aplink ją pastatyta modernių pastatų: Teismo rūmai (1897, architektas G. Prusakovas, dabar Lietuvos apeliacinis teismas), mergaičių gimnazija (1904, dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), pirklių klubas (1913, architektas M. Prozorovas); 1911–13 tarp Kražių gatvės ir aikštės įkurta J. Montvilos (Lukiškių) kolonija (22 gyvenamųjų pastatų kompleksas, architektas A. Kleinas ir kiti), aikštė įgavo kvadrato formą. Nuo 1897 čia stovėjo parodų ir cirko pastatas, jame buvo rengiamos žemės ūkio parodos, vyko cirko vaidinimai, vėliau imta rodyti kino filmus (Lukiškių cirkas). 1900 iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę buvo atkelta Šv. Jurgio, 1904 – Kaziuko mugės. 1904 aikštės ribos pakoreguotos, ji tapo trapecine, aikštėje įrengti bulvarai. 20 a. pradžioje darbininkai aikštėje surengė anticarinių sueigų, 1905 – ir mitingų.

Lenkijos okupacijos metais (1920–39) Lukiškių aikštėje buvo įrengti keli paviljonai, veikė turgus, vyko didelės Kaziuko mugės. 1926 įvyko darbininkų protesto demonstracijų ir mitingų.

SSRS 1940 06 okupavus Lietuvą 1940–41 ir 1944–90 Lukiškių aikštė buvo reprezentacinė miesto aikštė, per sovietines šventes pro ją žygiuodavo demonstracijos, kariniai paradai. 1940–41 ir 1944–52 buvo vadinama Tarybų, 1952–91 – Lenino aikšte. 1949–52 aikštė pertvarkyta (architektas V. Mikučianis ir kiti) – apželdinta, nuo 1952 centre pastatyto V. Lenino paminklo (bronza, postamentas – raudono granito, skulptorius N. Tomskis, architektas V. Mikučianis) įrengti 9 į skirtingas puses vedantys raudona skalda padengti takai. Aikštės pakraščiai apsodinti liepomis, pastatyta LSSR Ministrų Tarybos rūmai (1957, architektas L. Kazarinskis, dabar Užsienio reikalų ministerija). Prie aikštės veikė to meto administracinės ir represinės įstaigos: LSSR Ministrų Taryba (1958–91), Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas (1947–92), NKVD/KGB (1940–41 ir 1944–91) ir kitos. 1951 Lukiškių aikštės prieaikštyje pastatyti Mokslininkų namai (architektas D. A. Ripa).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę V. Lenino paminklas 1991 08 demontuotas. Lukiškių aikštė liko vilniečių poilsio vieta. 1994 B. Gajausko iniciatyva prie buvusių KGB rūmų iš visos Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių ir jų šeimų narių suvežtų lauko akmenų pastatytas paminklas Skausmo piramidė žuvusių, nukentėjusių ir ištremtųjų atminimui. 1999 02 11 Seimo nutarimu Lukiškių aikštė numatyta paversti pagrindine valstybės reprezentacine aikšte su laisvės kovų memorialiniais akcentais. 2006 aikštės pietiniame prieaikštyje pastatytas paminklas Lietuvos tremtiniams Jakutijoje (skulptorius J. Jagėla, architektas A. Vyšniauskas). 2016–17 Lukiškių aikštė rekonstruota (oficialus atidarymas įvyko 2018 06).

2548

-Tarybų aikštė; -Lenino aikštė; -Šv. Jurgio prospektas; -Gedimino prospektas