Pagnol Marcel (Marselis Panjòlis) 1895 02 28Aubagne 1974 04 18Paryžius, prancūzų rašytojas, kino režisierius. Prancūzų akademijos narys (1946). 1913–16 Aix-en-Provence’o universitete studijavo literatūrą ir kalbas. Nuo 1914 dirbo literatūrinio žurnalo Fortunio (vėlesnis pavadinimas Les Cahiers du Sud) redakcijoje, kur spausdino eilėraščius ir romaną Peliuko vestuvės (Le Mariage de Peluque 1921). 1920–22 dėstė anglų kalba Marselio šv. Karolio licėjuje, 1922–25 – Condorcet licėjuje Paryžiuje. Komedijose Tontonas (Tonton, su P. Nivoix, 1924), Prekiautojai garbe (Les Marchands de gloire, su P. Nivoix, 1925, lietuvių kalba pastatyta 1931), Džiazas (Jazz 1926), Topazas (Topaze 1928, filmai: 1933, režisieriai L. J. Gasnier, H. d’Abbadie d’Arrast, 1936, 1951, abiejų režisierius M. Pagnolis, 1961, režisierius P. Sellersas, lietuvių kalba pastatyta 1940, 1963) išjuokė miesčionių moralę ir tariamą patriotizmą. Išgarsėjo Marselio trilogija – Marijus (Marius 1929, filmas 1931, režisierius A. Korda), Fani (Fanny 1931, filmai: 1932, režisierius M. Allégret, 1933, režisierius M. Almirante), Sezaras (César 1936, filmas 1936, režisierius M. Pagnolis), kuriai būdingi ryškūs paprastų Marselio gyventojų charakteriai, sodri Provanso kalba. Režisavo filmų ir pagal kitų autorių kūrinių siužetus (J. Giono Anžela / Angèle 1934, Pakilimas / Regain 1937, Kepėjo pati / La Femme du boulanger 1939, A. Daudet Laiškai iš mano malūno / Les Lettres de mon moulin 1954). Dar parašė tragediją Judas (1955), komediją Fabienas (Fabien 1956), vaikystės ir jaunystės prisiminimų trilogiją Mano tėvo garbė (La Gloire de mon père 1957, lietuvių kalba pavadinimu Mano tėčio šlovė: vaikystės prisiminimai 1988), Mano motinos pilis (Le Château de ma mère 1958), Paslapčių metas (Le Temps des secrets 1959), esė (rinkiniai Pastabos apie juoką / Notes sur le rire 1947, Kritikų kritika / Critique des Critiques 1949).

510