Opitz Martin (Martinas Òpicas), lot. Martinus Opitius 1597 12 23Bunzlau (dabar Bolesławiec, Vidurinė Silezija) 1639 08 20Dancigas (dabar Gdanskas), vokiečių poetas, literatūros teoretikas. Vokiečių eilėdaros reformatorius. Studijavo teisę ir filosofiją Frankfurte prie Oderio (1618) ir Heidelberge (1619). 1620 išvyko į Nyderlandus, Leidene susipažino su poetu D. Heinsijumi (1580–1655). 1622 grįžo į Vokietiją. Dėstė Weissenburgo gimnazijoje, dirbo diplomatu. Nuo 1636 gyveno Dancige, buvo karaliaus Vladislavo IV istoriografas. Mirė per maro epidemiją.
Martin Opitz (vario raižinio fragmentas, 1631)
Kūryba
Parašė poemą apie Trisdešimties metų karą (1618–48) Paguodos eilėraščiai karo nelaimėse (Trostgedichte in Widerwärtigkeit des Krieges, parašyta 1620–21, išspausdinta 1633). Ją sudaro 4 knygos iš 2300 aleksandrino eilučių; šiame kūrinyje pirmą kartą vokiečių literatūroje pavaizduota Trisdešimties metų karo baisumai. Demoralizuojantį karo poveikį siekė paneigti remdamasis stoikų filosofija, ragino išsaugoti dvasios stiprybę negandų akivaizdoje kartu propaguodamas pasyvumą; pesimistinės nuotaikos atspindi poeto nusivylimą pasaulio galingaisiais. Siekė tobulinti vokiečių kalbą, priklausė kalbos draugijai Die Fruchtbringende Gesellschaft. Parašė pirmąją vokiečių poetikos studiją Knyga apie vokiečių poeziją (Buch von der deutschen Poeterey 1624), kurioje pirmą kartą vokiečių literatūros istorijoje mėgino apibrėžti žanrus, kūrė taisyklingo eiliavimo dėsnius (vokišką jambą ir chorėją, pasiūlė daug šių metrinių formų variacijų). Parašė didaktinių poemų (Zlatna 1623, Vezuvijus / Vesuvius 1633), pastoralių (Pastoralė apie nimfą Herciniją / Schäferei von der Nymphen Hercynie 1630). Sukūrė tekstą Dafnė (Daphne 1627), kuris tapo pirmosios vokiečių operos libretu (muziką parašė H. Schützas, neišliko). Vertė iš prancūzų, olandų, italų kalbų. Vienintelis iš to amžiaus vokiečių kūrėjų turėjo sekėjų (P. Flemingas) ir sukūrė mokyklą (vadinamoji pirmoji Silezijos mokykla).
2959