Počòbutas Martynas, Martynas Počobutas‑Odlianickis (lenk. Marcin Poczobutt‑Odlanicki) 1728 10 30Slomianka (Gardino sritis) 1810 02 07Daugpilis, Lietuvos astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas. Filosofijos (1764) ir teologijos (1767) daktaras. Londono karališkosios draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778). Prancūzijos mokslo ir meno nacionalinio instituto narys (1804), daugelio užsienio mokslo draugijų narys.
Išsilavinimas ir mokslinė veikla
1738–45 mokėsi Gardino jėzuitų kolegijoje, 1745 įstojo į jėzuitų ordiną. 1751 baigė Vilniaus kolegiją. 1751–53 mokytojavo Polocke. 1754–56 Prahos universitete studijavo graikų kalbą, fiziką, matematiką ir astronomiją. 1761–64 tobulinosi Prancūzijos (Marselio, Avinjono) ir Italijos (Genujos, Neapolio) observatorijose. 1764–1807 dėstė Vilniaus universitete, 1764–1807 observatorijos direktorius, 1780–99 Vilniaus universiteto rektorius; profesorius (1764). 1808–10 gyveno Daugpilio vienuolyne. Nuo 1774 leido kalendorius. 1774–91 savaitraščio Gazety Wileńskie redaktorius. 1766 nustatė Vilniaus universiteto observatorijos koordinates; 1767 ji tapo karališkąja, o M. Počobutui suteiktas karališkojo astronomo vardas. Nuo 1767 su kitais astronomais nustatė daugiau kaip 20 Lietuvos ir Latvijos vietovių koordinates.
Martynas Počobutas (aliejus, 1810, dailininkas Juozapas Oleškevičius; Lietuvos dailės muziejus)
1770–72 vadovavo Vilniaus universiteto observatorijos rekonstrukcijai (pagal M. Knakfuso projektą), rūpinosi, kad joje būtų įrengti naujausi astronomijos instrumentai. Nuo 1773 joje pradėjo nuolatinius astronominius stebėjimus, kurie buvo registruojami Stebėjimų žurnaluose (Cahiers des observations). 1777 aptiko naują žvaigždyną (Poniatovskio Taurą), stebėjo Mėnulio (1791) ir Saulės (1787, 1793 ir 1802) užtemimus, kometas, planetas Uraną ir Merkurijų, asteroidus Cererą, Paladę, Junoną (1801–04). 1786–87 ir 1805 atliktų Merkurijaus stebėjimų (jų 124) duomenimis naudojosi Josephas Jérômeʼas Lefrançois de Lalande’as (Prancūzija), apskaičiuodamas Merkurijaus orbitą. Vilniaus universitetą pertvarkė (1783) į 2 kolegijas – Fizikos ir Moralės mokslų, įsteigė Mokytojų seminariją. Su kitais parengė nacionalinės mokslų akademijos kūrimo programą.
Knygos
Parašė knygelių, mokslinių straipsnių apie astronominius stebėjimus (lotynų, lenkų kalbomis), pvz., apie dangaus poliaus aukščio stebėjimus Vilniuje (1771), apie Egipto Zodiako Denderoje (Tentyra) senumą (1803) ir kitus, kuriuos skelbė Vilniaus, Lenkijos, Rusijos spaudoje, Paryžiaus mokslų akademijos memuaruose, Berlyno astronomijos metraštyje (Astronomisches Jahrbuch) ir kituose užsienio leidiniuose. Iš prancūzų kalbos į lenkų kalbą išvertė geometrijos vadovėlį Éléments de géométrie (1770).
Apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas (1785). Baltojo Erelio ordinas (1793).
Atminimo įamžinimas
Tarptautinė astronomų sąjunga M. Počobuto vardu 1979 pavadino kraterį (195 km skersmens) nematomojoje Mėnulio pusėje.
688