Matas Untulis

Uñtulis Matas 1889 09 21Rumšaičiai (Ylakių valsčius) 1952 09 09Lelėnai (prie Endriejavo), lietuvių kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, pedagogas, visuomenės veikėjas. B. Untulio brolis. Nuo 1909 Kijevo universitete studijavo teisę. 1912 už lietuvišką veiklą suimtas, kalintas, už priklausymą Lietuvos socialdemokratų partijai pašalintas iš universiteto. 1915 eksternu baigė Saratovo universiteto Teisės skyrių. 1916–1918 mokytojavo lietuvių karo pabėgėlių mokykloje Velikije Lukuose, nuo 1918 – Telšiuose. 1920 05–10 Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (pasitraukė pirma laiko). Nuo 1920 Švenčionių, 1923–1927 Palangos, Ylakių gimnazijų direktorius (dėl laisvamaniškų pažiūrų iš pareigų atleistas). 1929 atvykęs į Vilnių Lietuvių mokslo draugijoje vadovavo lietuvių kalbos žodžių ir tautosakos rinkimui; nuo 1933 draugijos valdybos narys. Lenkijos valdžios 1923 ir 1936 ištremtas iš Vilniaus krašto. Nuo 1941 10 dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo 4 dešimtmečio antrosios pusės Žemaitijoje rinko lietuvių tautosaką, materialiosios kultūros eksponatus. Iš viso užrašė apie 80 000 žodžių, daugiau kaip 5000 tautosakos kūrinių. Parašė knygeles: Lenkai esame ar sulenkinti lietuviai (1930 lenkų kalba), Kodėl prarastas Vilnius? (1931), išvertė E. L. Voynich romaną Gylys (1929). Nužudytas nenustatytomis aplinkybėmis (manoma, partizanų).

2271