Mazòvijos Òstruva (Ostrów Mazowiecka, iki 1926 Ostrów), Mazòvijos Òstrovas, Òstruva, Òstrovas, miestas Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje, Mazovijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Varšuvos; apskrities centras. 22 600 gyventojų (2010). Miestas ištįsęs palei Varšuvos–Balstogės plentą. Geležinkelio atšaka į Varšuvos–Balstogės geležinkelį. Kelių tiesimo, žemės ūkio, kasybos mašinų ir įrenginių, automobilių (sunkvežimių) ir geležinkelio riedmenų dalių gamyba. Medienos apdirbimo, baldų, elektronikos (radiolokacijos įrenginių), maisto (pieno, bitininkystės produktų, maisto koncentratų), chemijos (plastikinės taros) ir farmacijos, siuvimo, odos ir avalynės, statybinių medžiagų pramonė. Baldų mugės. Turizmas. Miesto biblioteka. Neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1893), rotušė (1927).

Istorija

Pirmą kartą paminėta 1410. Miesto teisės nuo 1434 (vadinta Ostrowya). 1510 įgijo privilegiją kasmet rengti 4 muges. 1526 kaip ir visa Mazovija atiteko Lenkijos karalystei. 16–17 a. pradžioje vienas didžiausių Mazovijos miestų, prekybos ir amatų centras. 16–18 a. – seniūnijos centras. 17 a. susidarė didelė žydų bendruomenė. Dėl 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karų su Švedija Ostruva smuko. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 užimta Prūsijos, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 19 a. pradėta plėtoti smulkioji pramonė, 1896 iki miesto nutiestas geležinkelis. 1926 pavadinta dabartiniu vardu. Per II pasaulinį karą Mazovijos Ostruvos apylinkėse 1941–43 veikė 2 SSRS karo belaisvių stovyklos (žuvo apie 35 000 žmonių); vokiečių okupacijos metais nužudyta apie 11 500 Mazovijos Ostruvos gyventojų (daugiausia žydai); per karą sugriauta apie 60 % miesto pastatų. Po karo atstatyta. 1867–1975 ir nuo 1999 Ostrova – apskrities centras.