Mikėnų griuvėsiai

Miknai (Mykēnai), 2 tūkstantmečio–5 a. pr. Kr. senovės graikų polis Argolidės lygumoje, Peloponeso pusiasalio šiaurės rytuose.

Istorija

Žmonės Mikėnų vietoje gyveno jau neolito laikotarpio pabaigoje. Apie 2000 pr. Kr. čia įsikūrė achajai. Bronzos amžiuje Mikėnai buvo vienas galingiausių achajų politinių centrų; kontroliavo Argolidės lygumą ir didelę Egėjo jūros regiono dalį. Mikėnų istorija skirstoma į ankstyvąjį (16 a. pr. Kr.), vidurinį (15 a. pr. Kr.) ir vėlyvąjį (14–12 a. pr. Kr.) laikotarpius.

Mikėnų galia didėjo nuo 16 a. prieš Kristų. Šiuo laikotarpiu Mikėnai pradėjo vyrauti Argolidėje; mirusieji buvo laidojami šachtiniuose kapuose su brangiomis įkapėmis. 15 a. pr. Kr. valdovai buvo laidojami kupoliniuose kapuose (toluose); Mikėnai tapo viena galingiausių Egėjo jūros regiono valstybių (kai kurių mokslininkų vadinama imperija). 14–13 a. pr. Kr. buvo perstatyti, plečiami valdovų rūmai ir akropolio sienos, įrengtas vadinamasis Agamemnono kapas (Atrėjo lobynas), Klitaimnestros kapas ir kita; plėtojama prekyba. Rūmai buvo valdovo – vyriausiojo karo vado – būstinė, administracinis, religinis, politinis centras.

Apie 1100 pr. Kr. Mikėnus sugriovė dorėnai. 600 pr. Kr. Mikėnai tebegyvavo, bet buvo politiškai priklausomi nuo Argo. Nuo 494 pr. Kr. Mikėnai vėl buvo nepriklausomas polis; dalyvavo graikų koalicijoje prieš persus (Termopilų mūšyje kovėsi 80, Platajų mūšyje – 400 Mikėnų karių). Apie 468 pr. Kr. Mikėnai buvo sugriauti argiečių.

879

Tyrimai

1876 Mikėnus atrado vokiečių archeologas H. Schliemannas. Juos tyrė Graikijos, Didžiosios Britanijos archeologai. Atkastas žemutinis miestas, apie 100 m virš lygumos iškilęs akropolis, kurį juosia megalitinės statybos sienos (išliko 14–13 a. pr. Kr. 8 m storio akmens blokai – kiklopinės sienos). Tvirtovės kompleksą sudaro vadinamieji Liūtų vartai, 16 a. pr. Kr. šeši šachtiniai kapai, sargybos postas, šventykla, valdovo rūmai, sandėliai, galiniai vartai, už jų esantis slaptas vandens rezervuaras ir kiti statiniai. Mikėniškosios megalitinės architektūros būdingi bruožai: viršutinės eilės akmeniniai blokai iškilę virš žemutinės eilės, todėl sienos atrodo pasvirusios (taip buvo formuojami ir kupolinių kapų skliautai); virš durų sąvaros buvo tvirtinamas vadinamasis palengvinantis trikampis. Mikėnuose rastos 73 linijinio B rašto lentelės (priskiriamos laikotarpiui nuo 14 a. pr. Kr.; raštą 1952 iššifravo M. Ventrisas ir J. Chadwickas).

Mikėnų vardu pavadinta žemyne klestėjusi Kretos-Mikėnų kultūros veikiama vėlyvojo heladinio laikotarpio (16–11 a. pr. Kr.) achajų civilizacija – vadinamoji Mikėnų kultūra; ji gyvavo apie 400 metų (sunyko 12 a. pr. Kr. dėl dorėnų antpuolių). Mikėnai minimi graikų mituose, Homero epuose, graikų tragedijose. 1999 įrašyti (su Tirintu) į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

2271