Nãglių gamtõs rezervãtas, saugoma teritorija Kuršių nerijoje. Tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos; ilgis 9 km, vidutinis plotis 2 kilometrai. Plotas 1669 hektarai.
Rezervate saugomas išskirtinis kopų kraštovaizdžio kompleksas: pajūrio ir pamario palvės bei kupstynė, retųjų augalų augavietės, užpustytos buvusių gyvenviečių vietos, senieji atpustomi dirvožemiai, europinės svarbos natūralios gamtinės buveinės – Baltosios kopos, Pilkosios (Mirusios) kopos, Kopų varnauogynai ir Kopų gluosnynai. Į Naglių gamtos rezervato teritoriją patenka Agilos kopa (aukštis 52,26 m; 2015) ir Vingio kopa (48,6 m), Kuršių marių krante esantys Naglių ir Lydumo ragas, Naglių įlanka. Dėl vyraujančių stiprių vėjų ir žmogaus poveikio rezervato reljefas nuolat kinta (ypač dažnai vaikštomose vietose): kopose susidaro įvairių formų daubos ir išgraužos, atpustomi senųjų dirvožemių fragmentai; kasmet kopos po truputį žemėja (pasak mokslininkų vidutiniškai 0,5–1 m per metus), platėja į šonus ir slenka marių link. Šiems procesams stabdyti vietomis smėlio kopos yra tvirtinamos.
Naglių gamtos rezervatas
Rezervate auga į Raudonąją knygą įrašyti ir kiti retieji augalai ir grybai: baltijinis pūtelis, pajūrinė našlaitė, smiltyninis šepetukas, baltijinė linažolė, kalninė austėja, pajūrinė smiltlendrė, smiltyninis ausūnis.
Gyvena jūriniai ereliai, dirvoniniai kalviukai, smėlinės auslindos, margieji grambuoliai, skruzdžių liūtai.
pajūrinė našlaitė
apžvalgos bokštelis pažintinio tako gale
Rezervate įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas. Takas linijinis; ilgis 1100 metrų. Apie 1/2 tako dangos sudaro žvyras ir medinės lentos, likusios atkarpos – smėlis. Tako pradžioje auga pušynas, už jo plyti nejudrių Pilkųjų kopų ruožas (pavadintos dėl būdingos pilkšvos spalvos augalijos), įrengta apžvalgos aikštelė. Toliau jis driekiasi per slenkančią Agilos (Naglių) kopą (aukščiausia rezervate; šioje vietoje buvo užpustytas žvejų kaimas). Gale įrengtas nedidelis apžvalgos bokštelis (nuo jo atsiveria vaizdas į Kuršių marių pakrantę). Yra informaciniai stendai. Taku galima judėti savarankiškai ir be išankstinės registracijos, tačiau tik paženklintu maršrutu. Sezono metu (dažniausiai gegužės pradžia–rugsėjo vidurys) lankymas mokamas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Rezervato teritoriją kerta Neringos dviračių takas.
Per 1675–1854 laikotarpį rezervato teritorijoje smėlis užpustė (kopų slinkimo greitis buvo nuo 0,5 iki 15 m per metus) 4 buvusius Naglių kaimus (traukdamiesi nuo slenkančių kopų kaimo gyventojai kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą) ir 2 senas kapinaites.
Naglių gamtos rezervatas įkurtas 1994. Yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (2000 įtrauktas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą) dalis; parko direkcija įsikūrusi Neringoje. 2014–15 Naglių rezervato kopų aukščio pokyčius (per 10 metų) tyrinėjo Gamtos tyrimo centro Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai. 2015 išleistas rezervatui skirtas Lietuvos pašto ženklas.
skurdi pustomų kopų augalija
Naglių gamtos rezervato kopagūbris (tolumoje – Naglių ragas)
Naglių įlanka (tolumoje – Žirgų ragas)
pažintinis takas