Naujojo Orleano mūšis

Naũjojo Orleãno mšis, Šiaurės kariuomenės 1862 04 24–05 01 puolamoji operacija per 1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą. Pradėdama vykdyti vadinamąjį Anakondos planą (siekta atkirsti Pietų konfederacijos rytines valstijas nuo vakarinių), šiauriečių eskadra (43 laivai, vadas D. G. Farragutas) priplaukė Misisipe žemiau Naujojo Orleano, didžiausio Pietų konfederacijos miesto, nutraukė skersai upės nutiestas grandines, turėjusias sulaikyti priešą ir apsaugoti miestą. Pietų konfederacijos kariuomenė (3000 žm., vadas M. Lovellis), nestodama į mūšį, pasitraukė į šiaurę. 1862 05 01 B. Butlerio vadovaujama 15 000 šiauriečių kariuomenė įžengė į Naująjį Orleaną ir išlaikė užėmę jį iki karo pabaigos. Naujojo Orleano praradimas buvo vienas svarbiausių Pietų konfederacijos pralaimėjimų ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo eigos lūžio taškas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką