Nazaretas

Nazaretas. Šv. Juozapo bažnyčios altorius, įrengtas Bizantijos laikotarpio grotoje

Nazaretas. Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilika

Nazarètas (arab. an Nāzirah, hebr. Natzerat), miestas Izraelio šiaurėje, į pietryčius nuo Haifos; Šiaurės apygardos centras. 73 658 gyventojų (2011); daugiausia arabai. Plentai į Haifą, Tiberiadą, Jeruzalę. Kulto reikmenų, suvenyrų, keramikos dirbinių, gitarų gamyba, tekstilės, tabako pramonė. Visuomeniniai pastatai: Mascobijos piligrimų namai (1904), gubernatoriaus pastatas Saraya (1730, rekonstruotas 1857), Kahn‑el‑Basha karavansarajus (1812 rekonstruotas). Arabų holokausto muziejus. Krikščionių piligrimystės vienas svarbiausių centrų. Dabartinio Nazareto teritorijoje 9–6 a. pr. Kr. buvo žydų ir sirų gyvenvietė. 1 a. po Kr. užimtas Romos. Nuo 395 valdomas Bizantijos, nuo 636 – arabų. 1099 Nazaretas užimtas kryžininkų, tapo vyskupijos centru. 1291 užgrobtas Egipto mameliukų, smuko. 1517–1917 valdomas Osmanų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1917 okupuotas Didžiosios Britanijos ir 1920 kartu su Palestina perduotas jai valdyti. Nuo 1948 Nazaretas priklauso Izraeliui.

Istorija

Biblijoje minima (Lk 1, 26), kad Nazarete arkangelas Gabrielius apreiškęs Švč. Mergelei Marijai, jog ji stebuklingai pagimdysianti nuo Šventosios Dvasios. Apsireiškimo vieta imta gerbti 4 amžiuje. Po dabartinio didžiausio krikščionių piligrimystės centro – katalikų Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bizantiškosios bazilikos (1102, 1871 išplėsta, 1955 sugriauta, rekonstruota 1969, architektas G. Muzio) – po pamatais rastos grindys, išklotos mozaika (5 a.); manoma, tai sinagogos arba imperatoriaus Konstantino I motinos šv. Elenos įsakymu pastatytos bažnyčios grindys. Po bazilika esančioje grotoje, manoma, buvo Marijos ir Juozapo namai, kur ir apsireiškė arkangelas Gabrielius. 7 a. čia jau stovėjusi bažnyčia; išliko Bizantijos laikotarpio ir kryžininkų bažnyčių griuvėsiai. Manoma, Šv. Juozapo bažnyčios (rekonstruota 1914), vadinamos Maitintojo šventove, vietoje gyveno po Erodo Antipos mirties iš Egipto grįžęs Juozapas su Marija ir su iki 30 m. niekam nežinomu Jėzumi (Mt 2, 23; Lk 2, 39, 51). Vėliau Nazarete apsilankęs Jėzus pranašavo sinagogoje (toje vietoje pastatyta Sinagogos bažnyčia, šalia 1187 pastatyta graikų katalikų bažnyčia). Jo mokymas papiktino ten buvusiuosius ir šie išvarė Jėzų iš Nazareto iki pakriūtės kalno bei norėjo jį nuo kalno nustumti (Mt 4, 12–17; 13, 53–58; Lk 4, 14–30). Dėl šio įvykio į Nazaretą imta žiūrėti neigiamai; Natanaelis klausė: Argi kas gera gali ateiti iš Nazareto?! (Jn 1, 46); pakriūtės kalno pietinėje dalyje išliko pranciškonų koplyčios griuvėsiai, kur, tikima, stovėjo Jėzaus motina Marija, kai Jėzų Nazareto gyventojai norėjo nustumti nuo kalno. Jėzus į Nazaretą daugiau negrįžo, bet ir jo gyvnamuoju laikotarpiu, ir vėliau jo sekėjai, daugiausia Petras, jį vadino Jėzumi iš Nazareto (Jn 1, 45; Apd 10, 38–39).

Senajame Testamente, Talmude ir Juozapo Flavijaus veikaluose Nazaretas neminimas. Šv. Jeronimas veikale Onomastica Nazaretą mini kaip nedidelį Galilėjos kaimą. Nekrikščioniškuose šaltiniuose Nazaretas pirmą kartą paminėtas 3–4 amžiuje. Pagal Cezarėjoje rastą žydų šventikų vardų sąrašą ir jų vietas Galilėjoje, Hapizų giminė (1 Met 24, 15) buvo Nazareto šventikai. Senovės midraše (neišliko) minima, kad Nazarete gyvena žydų šventikai, paeiliui keliaujantys į Jeruzalės šventyklą atlikti apeigų. Imperatorius Konstantinas I Nazaretą norėjo įtraukti į krikščioniško Helenopolio sudėtį, jo įsakymu žydų gyvenamose vietose pastatytos bažnyčios. 14 a. pranciškonai čia įkūrė vienuolyną, bet tik nuo 17 a. jiems buvo leista čia nuolat gyventi.

Prie Švč. Mergelės Marijos šaltinio, kur, pasak graikų ortodoksų tradicijos, arkangelas Gabrielius apreiškęs Marijai, kad ši pastosianti nuo Šventosios Dvasios, pastatyta graikų ortodoksų Šv. Gabrieliaus bažnyčia (perstatyta 17 a. ant kryžininkų 12 a. pastatytos bažnyčios pamatų). Anglikonų Kristaus bažnyčia (pastatyta 1871) yra kryžiaus formos. Pranciškonų Kristaus Stalo bažnyčia (Mensa Christi) pastatyta 1861, tikima, toje vietoje, kur prisikėlęs iš numirusiųjų Jėzus pasirodė vienuolikai mokinių, kai jie sėdėjo už stalo (Mk 16, 14). El Abyad mečetė pastatyta 1812.

2182