Nevėžis

Nevžis, upė Anykščių rajono, Panevėžio rajono, Kėdainių rajono ir Kauno rajono savivaldybių teritorijoje, Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 210,8 km, baseino plotas 6143,8 km².

Prasideda prie Paraisčių durpyno (Anykščių rajono savivaldybės teritorija), 6 km į pietryčius nuo Troškūnų. Teka Nevėžio žemuma į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja pro Naujamiestį, Krekenavą, Kėdainius, Babtus. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties Raudondvariu (Kauno rajono savivaldybės teritorija). Nevėžis turi daugiau kaip 60 vardinių intakų.

Didžiausi intakai (daugiau kaip 20 km): Alanta, Juoda, Molaina, Upytė, Linkava, Obelis, Barupė, Gynia (kairieji), Juosta, Kiršinas, Liaudė, Kruostas, Dotnuvėlė, Smilga, Šušvė, Aluona, Striūna (dešinieji).

Nevėžio aukštupys (Anykščių rajono savivaldybės teritorija)

Pagal nuolydį ir tėkmės kryptį išsiskiria du ruožai: trumpesnis aukštutinis (iki Sanžilės žiočių, ties Berčiūnais) ir ilgesnis žemutinis. Aukštutiniame ruože slėnis 200–300 m pločio ir 5–10 m gylio. Žemutiniame ruože Nevėžis teka plačiu (apie 1 km pločio) ir giliu (15–20 m) senslėniu, daro daug kilpų. Vaga nuo ištakos iki Miežiškių reguliuota ir tiesinta. Reguliuotos vagos plotis 6–10 m, tarp Miežiškių ir Naujamiesčio 15–20 m, likusiame ruože 25–55 metrai. Upės gylis 0,7–2,2 m, prie žiočių iki 4 metrų. Nuolydis aukštupyje 1,38–0,24 m/km, žemupyje sumažėja iki 0,09–0,02 m/km. Srovės greitis 0,1–0,3 m/s. Visos upės vidutinis nuolydis 0,35 m/km. Vandens debitas ties Kerblonimis (167 km nuo žiočių): vidutinis 1,15 m³/s, maksimalus 26,9 m³/s; ties Panevėžiu (133 km nuo žiočių) vidutinis 7,23 m³/s, maksimalus 181 m³/s; ties Dasiūnais (36 km nuo žiočių) vidutinis 32,2 m³/s, maksimalus 685 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 33,2 m³/s.

Pavasarį nuteka 44 %, vasarą – 17 %, rudenį ir žiemą – 39 % viso metinio nuotėkio. Didžiausi potvyniai būna pavasarį. Pavasario potvynis prasideda kovo antroje pusėje. Potvynio trukmė iki maksimumo 14–15 d., bendra – 40–50 dienų. Lietaus poplūdžiai šiltuoju metų laikotarpiu trunka 15–20 d., sniego ir lietaus šaltuoju metų laikotarpiu – 15–25 dienas. Kartais poplūdžiai būna didesni už pavasario potvynius.

Nevėžio baseinas vakaruose ribojasi su Dubysos, šiaurėje – su Mūšos, rytuose – su Šventosios ir Neries baseinais. Didžioji baseino dalis plyti Vidurio Lietuvos žemumoje ir tik nedidelė jo dalis užima Žemaičių aukštumos rytinį pakraštį. Nevėžio baseino hidrografinis tinklas pakito dėl melioracijos – pagausėjo melioracinių griovių, labai sumažėjo natūralių, nereguliuotų upių vagų ilgis. 1930 Nevėžio intako Sanžilės vaga buvo sureguliuota ir Sanžilės kanalu sujungta su Lėveniu ties Bernatoniais. Panevėžyje (141 km nuo žiočių) įrengtas (1980) 84 ha tvenkinys; Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje ties Gineitais (71 km nuo žiočių) – 42 ha Kruosto tvenkinys. Tarp Naujamiesčio ir Surviliškio Nevėžis teka per Krekenavos regioninį parką. Žemupyje, tarp Kačiūniškės ir Raudondvario, raiškus Nevėžio senslėnio kraštovaizdis saugomas Nevėžio draustinyje.

Nevėžis

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Nevėžiu žemiau Kėdainių buvo plukdomi sieliai ir plaukiojo laivai, todėl dar 16 a. įstatymai draudė tvenkti jį vandens malūnų užtvankomis. Vėliau, išretėjus baseine miškams, sielių plukdymas nutrūko. Prie Nevėžio atsiradus daug malūnų, transportinė reikšmė sumažėjo.

Nevėžis ties Miežiškiais

1039