Nišabur (Neyshābūr, Nišabùras), Nišapur, miestas Irano šiaurės rytuose, į vakarus nuo Mašhado. 219 300 gyventojų (2009). Per Nišaburą eina Mašhado–Teherano geležinkelis ir plentas. Maisto (cukraus) pramonė. Kilimų audimo, keramikos dirbinių, papuošalų gamybos dailieji amatai. Nišaburo apylinkėse auginami vilnamedžiai, cukriniai runkeliai, javai. Rūmų ir gyvenamųjų namų (pastatytų 8–10 a.) liekanos, ažūrinė rotonda su Omaro Chajamo antkapiniu paminklu (1963). Prie Nišaburo kasami turkiai.
Istorija
Nišaburas įkurtas 3 a. pr. Kr. prie Didžiojo šilko kelio. 1 a. pr. Kr. priklausė Partų karalystei. 651–652 nukariavo arabai. Mieste ir jo apylinkėse paplito islamas. Iš pradžių priklausė Omejadų, vėliau Abasidų valstybei. 9 a. tapo Tachyridų valstybės, tik nominaliai pavaldžios Abasidams, sostine, 10 a. Samanidų valstybės Chorasano administraciniu centru. 9–12 a. vienas svarbiausių Vidurinių Rytų ūkio ir kultūros centrų; dėl įtakos varžėsi su Bagdadu ir kitais regiono miestais. 11–12 a. Seldžiukų valstybės sultonų rezidencija. 1153 užimtas ir sugriautas ogūzų, 1221 – mongolų; beveik visi gyventojai žuvo arba buvo išžudyti. Iki 13 a. priklausė Mongolų imperijai, vėliau, jai suirus, Chulaguidų valstybei. 14–15 a. galutinai atstatytas, bet įtakos neatgavo. 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje priklausė Timūro imperijai, 15 a. – įvairioms Timūridų dinastijoms, 1510–1736 – Sefevidų valstybei. 1722 nuniokotas afganų. Nuo 1795, kaip ir visas Chorasanas, valdomas Kadžarų. 1907–17 priklausė Rusijos įtakos sferai. Per Afganistano karą (1978–92) į Nišaburą pasitraukė tūkstančiai pabėgėlių iš Afganistano.