OPEC (Organization of Petroleum Exporting Countries, Nãftą eksportúojančių šali organizãcija), tarpvyriausybinė organizacija, vienijanti naftą eksportuojančias valstybes. Būstinė Vienoje (nuo 1965).

Veikla

2019 OPEC priklausė 14 šalių (lentelė), jos išgauna 44 % pasaulyje išgaunamos naftos ir valdo 81,9 % pasaulio naftos atsargų. Tikslas – derinti šalių narių naftos politiką, vengti naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje ir palaikyti jų stabilumą, taikyti tinkamiausias rinkos stabilizavimo priemones, ginti visos organizacijos ir kiekvienos jos narės interesus, garantuoti veiksmingą ir reguliarų naftos tiekimą vartotojams bei sąžiningą investuotojų kapitalo grąžinimą. Didžiausią įtaką OPEC veiklai turi Saudo Arabija, kuri išgauna daugiau naftos nei bet kuri kita šalis narė.

Lent. OPEC narės 2019
Šalis Įstojimo metai
Irakas 1960
Iranas 1960
Kuveitas 1960
Saudo Arabija 1960
Venesuela 1960
Libija 1962
Jungtiniai Arabų Emyratai 1967
Alžyras 1969
Nigerija 1971
Ekvadoras 1973
Gabonas 1975
Angola 2007
Pusiaujo Gvinėja 2017
Kongas 2018

Istorija

OPEC 1960 09 14 konferencijoje Bagdade įkūrė Irakas, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela. 1961 prisijungė Kataras (išstojo 2019), 1962 – Indonezija (2008 suspendavo narystę nutarusi tapti naftos importuotoja, dar kartą buvo trumpam sugrįžusi į OPEC 2016 01–11) ir Libija, 1967 – Jungtiniai Arabų Emyratai, 1969 – Alžyras, 1971 – Nigerija, 1973 – Ekvadoras (1992 suspendavo narystę atsisakęs mokėti narystės mokestį, 2007 grįžo į OPEC), 1975 – Gabonas (1995 nutraukė narystę dėl galimybės išgauti daugiau naftos, nei leido OPEC nustatyta kvota, 2016 grįžo į OPEC), 2007 – Angola, 2017 – Pusiaujo Gvinėja, 2018 – Kongas.

Iki 1965 OPEC būstinė buvo Ženevoje. 1968 po Šešių dienų karo (arabų–Izraelio karai) OPEC arabų šalys narės įkūrė atskirą organizaciją OAPEC kaip atsaką į OPEC įvestą naftos embargą Izraelį rėmusioms Vakarų valstybėms.

20 a. 7–8 dešimtmečiais OPEC buvo kritikuojama dėl savavališko naftos gavybos masto ir kainų nustatymo. Bretton Woodso susitarimu Jungtinių Amerikos Valstijų doleriui suteikus tarptautinių atsiskaitymų priemonės ir rezervinės valiutos statusą visos valiutos buvo priderintos prie Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, todėl norint stabilizuoti valiutą buvo didinamos pinigų atsargos, padidėjo infliacija. OPEC narės nespėjo reguliuoti naftos kainų, ir jų pajamos mažėjo, todėl 1971 OPEC inicijavo susitarimus su didžiosiomis naftos bendrovėmis dėl naftos kainos ir ėmė sudarinėti kartelius. Per Jom Kipuro karą (arabų–Izraelio karai) ir dėl jo kilusią 1973 naftos krizę OPEC arabų šalys narės Izraelį rėmusioms Vakarų šalims taikė naftos embargą. OPEC įtaka naftos kainai ėmė mažėti atradus naftos išteklių Aliaskoje, Kanadoje, Meksikos įlankoje, Rusijoje, Šiaurės jūroje.