OPEC (angl. Organization of Petroleum Exporting Countries, Nãftą eksportúojančių šali organizãcija), tarpvyriausybinė organizacija, vienijanti naftą eksportuojančias valstybes. Būstinė Vienoje (nuo 1965).
Veikla
Organizacijai priklauso 13 šalių (2023). Tikslas – derinti šalių narių naftos politiką, vengti naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje ir palaikyti jų stabilumą, taikyti tinkamiausias rinkos stabilizavimo priemones, ginti visos organizacijos ir kiekvienos jos narės interesus, garantuoti veiksmingą ir reguliarų naftos tiekimą vartotojams bei sąžiningą investuotojų kapitalo grąžinimą. Didžiausią įtaką OPEC veiklai turi Saudo Arabija, kuri išgauna daugiau naftos nei bet kuri kita šalis narė. 2023 pradžioje OPEC šalims priklausė 79,49 % (1243,57 mlrd. barelių) pasaulio naftos atsargų.
OPEC vėliava
1
Istorija
OPEC būstinės pastatas Vienoje
OPEC 1960 09 14 konferencijoje Bagdade įkūrė Irakas, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela. 1961 prisijungė Kataras (išstojo 2019), 1962 – Indonezija (2008 suspendavo narystę nutarusi tapti naftos importuotoja, dar kartą buvo trumpam sugrįžusi į OPEC 2016 01–11) ir Libija, 1967 – Jungtiniai Arabų Emyratai, 1969 – Alžyras, 1971 – Nigerija, 1973 – Ekvadoras (1992 suspendavo narystę atsisakęs mokėti narystės mokestį, 2007 grįžo į OPEC, 2019 paskelbė, kad nuo 2020 išstoja dėl šalies finansinių sunkumų), 1975 – Gabonas (1995 nutraukė narystę dėl galimybės išgauti daugiau naftos, nei leido OPEC nustatyta kvota, 2016 grįžo į OPEC), 2007 – Angola, 2017 – Pusiaujo Gvinėja, 2018 – Kongas.
2019 OPEC priklausiusios 14 šalių išgavo 44 % pasaulyje išgaunamos naftos ir valdė 81,9 % pasaulio naftos atsargų. 2021 OPEC šalims priklausė 80,4 % (1241,82 mlrd. barelių) pasaulio naftos atsargų.
Iki 1965 OPEC būstinė buvo Ženevoje. 1968 po Šešių dienų karo (arabų–Izraelio karai) OPEC arabų šalys narės įkūrė atskirą organizaciją OAPEC kaip atsaką į OPEC įvestą naftos embargą Izraelį rėmusioms Vakarų valstybėms.
20 a. 7–8 dešimtmečiais OPEC buvo kritikuojama dėl savavališko naftos gavybos masto ir kainų nustatymo. Bretton Woodso susitarimu Jungtinių Amerikos Valstijų doleriui suteikus tarptautinių atsiskaitymų priemonės ir rezervinės valiutos statusą visos valiutos buvo priderintos prie Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, todėl norint stabilizuoti valiutą buvo didinamos pinigų atsargos, padidėjo infliacija. OPEC narės nespėjo reguliuoti naftos kainų, ir jų pajamos mažėjo, todėl 1971 OPEC inicijavo susitarimus su didžiosiomis naftos bendrovėmis dėl naftos kainos ir ėmė sudarinėti kartelius. Per Jom Kipuro karą (arabų–Izraelio karai) ir dėl jo kilusią 1973 naftos krizę OPEC arabų šalys narės Izraelį rėmusioms Vakarų šalims taikė naftos embargą. OPEC įtaka naftos kainai ėmė mažėti atradus naftos išteklių Aliaskoje, Kanadoje, Meksikos įlankoje, Rusijoje, Šiaurės jūroje.