Odišà (Odisha), iki 2011 Orissa (Orisà), valstija Indijos rytuose, prie Bengalijos įlankos. Plotas 155 707 km2. 41,98 mln. gyventojų (2011); daugiausia odijai (orijai). Centras ir didžiausias miestas − Bhubanešvaras (885 400 gyventojų, 2011; aglomeracijoje 1,8 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2011): Katakas (663,2), Raurkela (552,2), Brahmapuras (356,6). Oficiali kalba − odijų (orijų). Gyventojų vidutinis tankumas 270 žm./km2 (tankiausiai gyvenama Bengalijos įlankos pakrantėje). Miesto gyventojų 16,7 % (2011).

Kranto linijos ilgis 476 km. Didumą Odišos teritorijos užima Dekano plokščiakalnio rytinis pakraštys. Šiaurėje yra Čota Nagpuro plokščiakalnis, rytuose − Rytų Ghatų kalnai (didžiausias aukštis 1672 m, Deomali kalnas). Išilgai Bengalijos įlankos eina pakrantės lyguma, suskaidyta upių deltų. Subekvatorinis musoninis klimatas. Metinė vidutinė temperatūra 20 °C. Per metus iškrinta apie 1800 mm kritulių (daugiausia birželį−spalį). Didžiausios upės − Mahanadi ir Brahmani (abi teka į Bengalijos įlanką). Didžiausias druskingas ežeras − Čillikos (Bengalijos įlankos pakrantėje). Vyrauja geltonžemiai, pakrantės deltoje − šlynžemiai. Miškai užima 37 % teritorijos (daugiausia auga tikmedžiai, santalai); pakrantėje yra mangrovių. Nandano Kanano nacionalinis parkas, Čandkos dramblių, Simplipalo tigrų rezervatai.Čota Nagpuro plokščiakalnyje kasama chromo (98,4 % Indijos išteklių), nikelio (91,8 %), mangano (67,6 %), geležies (32,9 %) rūdos, anglys (Talčerio telkinys), Odišos pietuose − grafitas (71,0 %), boksitai (59,5 %), t. p. dolomitai, molis, smėlis, kaolinas. Elektrą gamina hidroelektrinės (didžiausia − Hirakudo prie Mahanadi upės; galia 270 MW) ir šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimis). Juodoji (Raurkeloje) ir spalvotoji (aliuminio − Sambalpure) metalurgija, mašinų, šaldytuvų (Čaudvare) gamyba, chemijos (trąšų − Raurkeloje, gumos, farmacijos), plaušienos ir popieriaus, stiklo, statybinių medžiagų (cemento − Radž Gangpure), tekstilės, siuvimo, odos, maisto (cukraus, aliejaus, malimo) pramonė. Rago, dramblio kaulo, filigraninių sidabro ir aukso dirbinių (Katake), krepšių pynimo, medžio dirbinių dailieji amatai. Žemės ūkyje dirba apie 76 % valstijos dirbančių gyventojų. Auginama ryžiai (80 % pasėlių), kukurūzai, soros, arachiai, džiutai, cukranendrės, kokosai, prieskoniniai (imbierai, pipirai), pupiniai augalai, tabakai, veisiama galvijai, avys. Kalnuose kertami vertingų rūšių medžiai (tikmedžiai, santalai). Žvejyba. Išilgai Bengalijos įlankos pakrantės eina Kalkutos−Madraso geležinkelis ir plentas, Orissos šiaurine dalimi − Kalkutos−Bombėjaus plentas. Paradvipo jūrų uostas (krovinių apyvarta 26,67 mln. t; 2003−04). Svarbiausi turistiniai objektai − religiniai centrai (Bhubanešvaras, Puri, Konarkas, Joranda, Sambalpuras), Nandano Kanano nacionalinis parkas, tigrų rezervatai, Gopalpuro pajūrio kurortas.

Istorija

Senovės laikais dabartinėje Odišos teritorijoje buvo Kalingos valstybė. 1038–1435 kraštą valdė Gangų, 1435–1540 – Gadžapatų valstybės. 1568 užėmė Bengalijos musulmonų valdovai, 1578 – Didieji Mogolai. 1714–47 valdė Bengalijos nabobai, vėliau – marathai, nuo 1803 – britų Ost Indijos bendrovės valda (vadinta Orissa). 1817–18 įvyko sukilimas prieš britus. 1866 Orissoje kilo didelis badas. 1912 sudaryta Orissos ir Biharo provincija, kuri 1936 buvo padalyta į Orissos ir Biharo provincijas. Nuo 1949 Orissa – Indijos valstija. 1999 Orissą nusiaubė didelis ciklonas.

2011 įteisintas oficialus valstijos pavadinimas Odiša (odijų kalba).