Onà Výtautienė ? 1418Trakai (palaidota Vilniaus arkikatedroje), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona. Neaiškios kilmės. Vieni tyrėjai ją laiko Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus dukterimi, kiti – lietuvių kunigaikščio Sudimanto iš Eišiškių seserimi. Vedybos veikiausiai įvyko apie 1375–76. Jų vienintelė duktė Sofija Vytautaitė jau 1390 (Vytautui antrą kartą pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius) buvo ištekinta už būsimo Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Ona lydėjo Vytautą per jo politines keliones į Vokiečių ordino žemes, 1382 padėjo jam pabėgti iš Jogailos nelaisvės Krėvos pilyje. Jos politinę įtaką liudija kronikininkai ir sutartys. Ona Vytautienė dviem dokumentais patvirtino 1392 08 05 Astravos sutartį (išliko jos antspaudas) tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuose Jogailai ir jo žmonai Jadvygai garantavo už savo vyrą. Netrukus Lenkijos karalius Jogaila jai iš Krokuvos siuntė dovanų kelis brangius žiedus. Ona dalyvavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui 1398 sudarant Salyno sutartį su Vokiečių ordino atstovais. 1400 Ona Vytautienė su gausia palyda (minimi apie 400 arklių) atliko piligriminę kelionę po Prūsijos šventas vietas, aplankydama ir šv. Dorotėjos iš Montau kapą Marienwerderio pilyje. Jai buvo dovanotos kelios knygelės su šv. Dorotėjos gyvenimo aprašymu; tai netiesiogiai liudytų apie Onos išsilavinimą. Kelionė turėjo ir politinį motyvą: buvo sutvirtinti tuometiniai draugiški Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino santykiai. Ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas 1408 dovanojo Onai Vytautienei klavikordą (tai vienas ankstyviausių šio muzikos instrumento paminėjimų Europoje). 1401 Vilniaus sutarties dokumente minimos Vytauto dovio teise žmonai užrašytos valdos. 1413 Ona Vytautienė liudijo byloje su Vokiečių ordinu dėl Žemaitijos priklausomybės. Jos mirtis buvo paminėta ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokiečių ordino bažnyčiose.

2336