Onuškio herbas

K. Petrausko aikštė Onuškyje

Õnuškis, miestelis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, 30 km į pietvakarius nuo Trakų; seniūnijos, parapijos centras. 519 gyventojų (2011). Į šiaurę nuo miestelio yra Onuškio ežeras. Per Onuškį eina Alytaus–Trakų plentas. Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė Onuškis. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, vidurinė mokykla (1777–1936 pradinė, 1936–46 šešiametė), lopšelis‑darželis, kultūros namai, biblioteka (1943). Į vakarus nuo miestelio yra Onuškio, į rytus – Ruklabalių miškai.

Architektūra

Miestelio planas susiklostė 15 a. pabaigoje–19 a. pradžioje; jis linijinis savaimingos raidos, su spinduliniam planui būdingais bruožais. Iš pagrindinės gatvės paplatėjimo susidariusi netaisyklingo plano aikštė (manoma, 16 a. 2 pusėje, dabartinį vaizdą įgijo 20 a. pradžioje). 20 a. 1 pusės vienaukščiai mediniai gyvenamieji namai. Vėlyvojo klasicizmo su 6 kolonų portiku Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia (1828, remontuota 1891–95, 1902, 1976), istorizmo laikotarpio 3 arkų šventoriaus vartai (19 a.). Bažnyčioje yra vertingų paveikslų: Šventosios Dvasios atsiuntimas (19 a.), Šv. Rokas (19 a. 2 pusė), medinė skulptūra Šv. Jurgis (19 a.), barokinė sidabrinė taurė (1720).

2271

Istorija

Manoma, Onuškis įsikūrė 15 a. pabaigoje. Nuo 1511 minimas dvaras, nuo 1526 – bažnyčia. 1524 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Senasis suteikė dvarininkui J. Kuncevičiui privilegiją steigti Onuškio miestelį, rengti savaitinį turgų ir laikyti karčemas (pakartota 1567 ir 1583 – tuomet leista rengti dar ir 2 prekymečius). Onuškis nukentėjo per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą. Nuo 1725 dėl Onuškio dvaro bylinėjosi Franckevičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Chodkevičiai, Gelgaudai, Oginskiai ir Pliateriai, 18 a. viduryje jį valdė Tyzenhauzai. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1829 pastatyta mūrinė bažnyčia, maždaug tuo pačiu metu – ir dvaro sodyba, statyboms įrengta keletas lentpjūvių. Per 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimus miestelį buvo užėmę sukilėliai. 1861–1950 Onuškis buvo valsčiaus centras. Nuo 1898 čia kunigas S. Šlamas platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, jam talkino dvarininkas D. Malinauskas. Per 1905–07 revoliuciją gyventojai išvijo iš Onuškio žandarus. 1909 įkurtas Blaivybės draugijos skyrius. 20 a. 4 dešimtmetyje Onuškis garsėjo puodžiais, rinkosi savaitiniai turgūs ir 6 prekymečiai, veikė malūnas, vaistinė, smulkaus kredito draugija. 1936 pastatytas obeliskas S. Dariui ir S. Girėnui (skulptorius A. Keturenka), 1938 – K. Petrauskui (skulptorius Lelešius). Per SSRS–Vokietijos karą 1941 06 22 miestelį subombardavo nacių Vokietijos aviacija. 1941 09 30 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio žydai. 1944 11 11 ir 11 14 miestelį nesėkmingai puolė Lietuvos partizanai. 1950–94 Onuškis buvo apylinkės centras, nuo 1949 iki 20 a. 10 dešimtmečio pradžios – Onuškio kolūkio centrinė gyvenvietė. 2012 patvirtintas Onuškio herbas. 1833 buvo 111, 1860 – 187, 1897 – 577, 1923 – 609, 1950 – 668, 1970 – 676, 1979 – 764, 1989 – 646, 2001 – 584 gyventojai.

972