Oostende

Oostende (flamand. Òstendė), pranc. Ostende, miestas Belgijos šiaurės vakaruose, Flandrijoje, prie Šiaurės jūros. 71 300 gyventojų (2017). Jūrų prekybos uostas; pakrantės laivybinių kanalų sistema jungia jį su Dunkerque’o uostu (Prancūzija), Gento–Oostendės kanalas – su Briuge ir Gentu; keltas į Doverį (Didžioji Britanija). Svarbiausias Belgijos žvejybos uostas; jachtų uostas. Geležinkelis ir plentas į Briuselį. Oostendės‑Briugės tarptautinis oro uostas. Laivų variklių, žvejybinių tinklų, tradicinių nėrinių gamyba, poligrafijos, medienos ir metalo apdirbimo, siuvimo, maisto (daugiausia žuvų) pramonė. Pajūryje prie Oostendės veisiamos austrės. Turizmas. Pajūrio (paplūdimiai) ir balneologijos kurortas; tramvajų linijos jungia jį su kitais pajūrio kurortais: De Panne (į pietvakarius nuo Oostendės, netoli Prancūzijos sienos) ir Knokke‑Heistu (į šiaurės rytus nuo Oostendės, netoli Olandijos sienos). Karalių vasaros rezidencija. Muziejai: dailės, Vakarų Flandrijos provincijos šiuolaikinio meno, jūrų (Belgijos prekybos laivyno mokomajame laive Mercator), dailininko J. Ensoro namas muziejus. Jūrų akvariumas. Lošimo namai. Hipodromas. Neogotikinė Šv. Petro ir šv. Pauliaus bažnyčia (restauruota 19 a., architektas L. de la Censerie) su gotikine varpine. Pajūrio esplanada su tiltu į jūrą.

Istorija

Oostende minima nuo 9 a., buvo žvejų kaimelis Testerepo salos rytinės dalies pakraštyje (olandiškai oost-einde; iš čia Oostendės pavadinimas). Apie 1265 faktiškai tapo miestu (Oostendės miestiečiams leista įrengti turgų). 1583 įtvirtintas; 1604 buvo paskutinė Nyderlandų tvirtovė Belgijoje, pasidavusi (po 3 metų apsiausties) Ispanijos kariuomenei. 18 a. suklestėjo dėl prekybos. 1830 Belgijai atsiskyrus nuo Nyderlandų karalystės tapo pajūrio kurortu (21 a. pradžioje čia dažnai ilsisi Belgijos karališkoji šeima). 1838 su Briuseliu sujungtas geležinkeliu. Per I pasaulinį karą čia buvo Vokietijos povandeninių laivų bazė. Per II pasaulinį karą − Vokietijos pajūrio tvirtovė. 1944 09 išvaduotas Kanados kariuomenės.