Opòlės vaivadijà (województwo opolskie) yra Lenkijos pietvakariuose. Ribojasi su Čekija. Plotas 9412 km2 (mažiausia Lenkijos vaivadija). 1,02 mln. gyventojų (2010). Centras – Opolė (125 800 gyventojų, 2010); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2010): Kędzierzynas‑Koźle (64,3), Nysa (46,4), Brzegas (37,5), Kluczborkas (25,1). Miesto gyventojų 52,6 %. Opolės vaivadija suskirstyta į 11 apskričių; Opolės miestas turi apskrities teises.

Didesnioji Opolės vaivadijos paviršiaus dalis – Vidurio Lenkijos žemumų pietinis pakraštys. Opolės vaivadijos pietuose žemumos pereina į Sudetų prieškalnes ir Rytų Sudetų kalnus. Jų dalyje – Opavos kalnuose (Čekijos pasienyje) – yra vaivadijos aukščiausia vieta (889 m). Į vaivadijos rytinę dalį įsiterpia Silezijos aukštumos vakarinis pakraštys. Opolės vaivadijos teritorija – viena šilčiausių vietų Lenkijoje; didesniojoje dalyje vidutinė metinė temperatūra 8–8,5 ºC. Per metus iškrinta 600–650 mm kritulių. Ilgas vegetacijos laikotarpis (210–225 dienos). Opolės vaivadija yra Oderio (Odros) baseine; svarbiausios upės: Oderis ir jo intakai – Osobłoga, Nysa Kłodzka, Kłodnica, Mała Panewas, Stobrawa. Dažni potvyniai (katastrofiškas buvo 1997). Prie upių yra dirbtinių vandens telkinių. Vaivadijos pietinėje ir vakarinėje dalyje vyrauja derlingi dirvožemiai – juodžemiai ir rudžemiai, šiaurėje – išplautžemiai, vidurinėje ir rytinėje dalyje – smėlžemiai ir jauražemiai, Oderio ir Nysa Kłodzkos slėniuose – salpžemiai. Miškingumas 26,9 %. Saugomos teritorijos užima 27,1 % ploto; 3 kraštovaizdžio parkai, daug gamtos paminklų.

Opolės vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija; sparčiai plėtojama paslaugų sfera. Kasama klintis, mergelis, smėlis, gaunama gipsas, skalūnai, granitai, bazaltai. Energetikos (Opolės, Kędzierzyno‑Koźlės šiluminės elektrinės), chemijos (azoto trąšų, plastikų, skalbiklių, valiklių), kokso chemijos, elektrotechnikos, cemento, keramikos, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, maisto (malimo, mėsos, pieno, cukraus, vaisių ir daržovių, alaus) pramonė, metalurgija, pramonės, žemės ūkio mašinų ir įrenginių, sunkvežimių gamyba, geležinkelio riedmenų remontas. Yra odos ir avalynės, plaušienos ir popieriaus, tekstilės (medvilnės) ir trikotažo, siuvimo pramonės įmonių. Pramonės svarbiausi centrai: Kędzierzynas‑Koźle (2003 įkurtas pramonės parkas), Opolė, Nysa, Krapkowice, Brzegas, Ozimekas, Strzelce Opolskie, Zawadskie, Kluczborkas, Prudnikas. Žemės ūkio naudmenos užima 61,5 % teritorijos (53,5 % – ariamoji žemė, 7,7 % – pievos ir ganyklos, 0,3 % – sodai). Auginama javai (daugiausia kviečiai ir miežiai), rapsai, cukriniai runkeliai, bulvės. Veisiama kiaulės, galvijai, naminiai paukščiai. Turizmas (daug turistų iš Vokietijos, Čekijos). Lankoma Opolė, Brzegas, Otmuchówas, Nysa, Paczkówas, kiti miestai; maldininkai lanko Šv. Onos kalną Silezijos aukštumoje. Poilsiaujama prie dirbtinių vandens telkinių, pėsčiomis keliaujama Opavos kalnuose. Tankus kelių tinklas; svarbiausi keliai – Berlyno–Krokuvos automobilių magistralė, Vroclavo–Katowicų, Opolės–Čenstakavos geležinkeliai ir plentai. Laivuojama Oderis ir Gliwicės kanalas (Kędzierzyno‑Koźlės, Opolės, Brzego upių uostai).

Opolės vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusios Opolės vaivadijos ir dalies Čenstakavos vaivadijos.

-opolskie