Opus Dei (lot. Devo dárbas), Katalikų Bažnyčios asmeninė prelatūra. Tiesiogiai pavaldi popiežiui. Opus Dei teisinės normos apibrėžtos apaštalinės konstitucijos Ut sit (1982) ir Nuostatų, dar vadinamų Ypatingosios Opus Dei teisės kodeksu. Aukščiausiasis vadovas – prelatas (nuo 2017 – monsinjoras prelatas F. Ocáriz Braña). Būstinė Romoje; regionuose Opus Dei veiklai vadovauja prelato paskirtas vikaras. Tikslas – skatinti visų luomų pasauliečius gyventi pagal Katalikų Bažnyčios skelbiamą tikėjimą ir remiantis Vatikano II susirinkimo (1962–65) nutarimais skleisti žinią, kad visi pakrikštytieji yra pašaukti siekti šventumo ir apaštalauti. Opus Dei savo narius (vyrus ir moteris) neatsižvelgdama į jų socialinę padėtį, profesiją ir gyvenimo sąlygas ugdo dvasiškai – rengia paskaitas (ratelius), rekolekcijas. Įstoję į Opus Dei tikintieji nekeičia savo statuso nei Bažnyčioje, nei visuomenėje. Nariai siekia kuo tobuliau atlikti kiekvieną darbą, dirbti laikantis įstatymų ir etikos reikalavimų, darbe ieškoti vienybės su Dievu, savo veikla tarnauti žmonėms ir prisidėti prie visuomenės pažangos.

1928 Madride Opus Dei įkūrė J. Escrivá de Balagueras (2002 paskelbtas šventuoju). Nuo 1945 centrą perkėlus į Romą, Opus Dei ėmė plisti po visą pasaulį. 1969 prasidėjo Opus Dei ir Apaštalų Sosto bendradarbiavimas. 1982 popiežius Jonas Paulius II Opus Dei suteikė juridinį tarptautinės asmeninės prelatūros statusą. Pasaulyje yra ~85 000 narių (80 tautybių), iš jų – 1900 kunigų (2009).

LIETUVOJE Opus Dei veikia nuo 1994. Vadovas – vikaras monsinjoras A. Lavinas (nuo 1997). Būstinės Vilniuje ir Kaune. Yra apie 50 narių (2009).

1463